Autorius
Gimė Norvido, Jungtinė Karalystė
Percepcija apšvindinta: Bridget Riley pasaulis
1931 mels Norwood, London, gimusi Bridget Louise Riley yra viena svarbiausių figūrų moderniosios meno istorijoje, garsėjanti savo novatoriškaisiais indėliais į Op Art stilių. Jos gyvenimo kelias prasidėjo kintančiuose prieškarinės Britanijos kraštuose – vaikystė, palymėta persikelimo iš Londono į Lincolnshire, o vėliau į Kornwaliją Antrojo pasaulinė karo metu, suformavo jos regėjimą. Šios ankstyvosios patirtys, praleistos stebint šviesos ir šešėlio žaidimą Kornwalijos pakartėje, į jos sielą įliejo gilus vizualinis jautrumas, tapęs pagrindiniu jos kūrybinės praktikos pamatu. Tėvo profesija spausdinimui tarnaujančio žmogaus subtiliai užsiminus vėlesnį Riley susižavėjimą ornamentais ir tikslumu, o nekonvencionalus išsilavinimas – papildytas karo meto mokytojų paskaitomis – pagrindė jos nepriklausomą dvasią, esmę svarbią jos inovatyviam požiūriui. Studijuodama Cheltenham Ladies’ College, o vėliau oficialiai mokydamiesi Goldsmiths College (1949-52) ir Royal College of Art (1952-55), ji susižinojo su tokiais kolega autoriais kaip Peter Blake ir Frank Auerbach, užmezgdama ryšius, kurie suformuoti jos kartos meninę aplinką.
Iš figūratyvinių prad beginnings iki optinės revoliucijos
Anchaniejos Riley kūriniai atspindėjo labiau tradicinį figūryzacinį stilių, prisiglaustą pusiau impresionistinėmis tendencijomis. Tačiau asmeninės sunkumų laikotarpis – rūpestis tėvu po sunkia auto accidents ir vėlesnis emocinis krizė – tapo transformatyviu. Šio iššūkių laikotarpio po šios sunkios patirties ji dirbo reklamų agentūroje „J. Walter Thompson“, o ši patirtis nespėriai atvėrė jai viešojo ryšio galios ir kruopščiai sukonstruotų vaizdinių įtakos paslaptis. Lemiamas lūžio momentas įvyko 1958 metais Whitechapel galerijoje vykstančioje Jackson Pollock kūrybos parodoje. Šis susitikimas įžvaigždino naują kryptį, paskatindamas Riley ieškoti abstraktumo ir nevaizduojamos formos galimybių. Jos pirmieji eksperimentai apimavo pointilistinių technikų pritaikymą, įkvėptą tokių menininkų kaip Georges Seurat, tačiau apie 1960 metus pradėjo išryškėti jos charakteris stilius – užburiantis geometrinių šviesoplėšio juodos ir baltos spalvos tyrimas, skirtas sušokti ir aktyvuoti žiūrėjo suvokimą. Svarbi kelionė į Italiją su mentoriumi Maurice de Sausėmarė dar tvirtino šį kelią, atversdama jai futūrizmo meno dinamikos paslaptis Venecijos bienalėje. Riley ne tik kūrė vaizdus; ji atlikdavo vizualinius eksperimentus, kruopščiai kurdama kompozicijas, kurios išnaudojo prigimtines žmogaus regėjimo nestabilitą savybę.
Regėjimo dinamika: Op Art ir daugiau
Praėjus 1960-ųjų pradžiai, Riley visiškai priėmė savo išskirtinį estetinį stilių, kurio kūrinys pasižymėjo tikslingomis geometrinėmis formomis – linijomis, kvadratais, apskritimais – kurie žiūrėjo prieš akis tarsi vibruotų ir pulsuotė. Tai nebuvo iliuzijos tradicinė prasme; tai buvo tyrimai apie tai, kaip akis suvokia formą, spalvą ir judėjimą. Jos darbas tythingai sutrikdė konvencines vaizdinės erdvės sąvokas, sukuriant dinamišką sąveiką tarp drobės ir stebėtojo. Šių paveikslų sukeliamas pojūtis svyravo nuo subtilių vizualinių drebučių iki ryškkesnių efektų – kai kurie žiūrėjai pranešė apie jūros ligos ar net halucinacijų pojūčius. Šis tytingas provokuojimas buvo esminis Riley meninės paskirties elementas; ji siekė ne tiesiog atvaizduoti realybės, o atskleisti patį suvokimo mechanizmą. Jos brandus stilius, išvystytas šiuo laikotarpiu, traukė įkvėpimą iš įvairių šaltinių, įskaitant mokslinius optikos tyrimus ir Gestalto psichologijos principus. Spalvos įvedimas 1966 metais išplėtė jos paletę ir dar labiau praturtino kūrybos suvokimo sudėtingumą.
Palikimas ir įtaka: tęsiamas tyrimas
Bridget Riley įtaka menų pasauliui yra daug daugiau nei tik ribojasi su Op Art stiliaus rėmais. Jos griežtas vizualinės percepcijos tyrimas paveikė daugybę menininkų, dizainerių ir mokslininkų kartų. 1968 metais ji bendrakūrė SPACE (Space Provision Artistic Cultural Educational) – pionierišką organizaciją, skirtą suteikti prieinamą studijų erdvę menininkams, taip demonstruodama savo įsipareigojimą puoselėti palaikantį kūrybinį bendruomenės pagrindą. Visos savo karjeros metu Riley nuolat plečiojo abstraktumo ribas, tyrinėdama naujas medžiagas ir technikas, išliekantypios ištikimai savo pagrindiniams principams. Jos kruopštus procesas apima detalizuotas paruošiamąsias piešinius ir koliažų darbus, kurie vėliau yra įgyvendinami padėjėjų – ši praktika leidžia jai išlaikyti tikslią kontrolę virš galutinio rezultato. 2015-2016 metų paroda „Bridget Riley: Learning from Seurat“ Courtauld galerijoje pabrėžė neblėstančią prancūzų postimpresionisto įtaką jos meniniam vystymui, atskleisdama, kaip Seurat pointilizmas tarnavo esminiu pagrindu jos paties spalvos ir suvokimo tyrimams. Šiandien, būdama daugiau nei dev puluh metų amžiaus, Bridget Riley toliau dirba ir dalyvauja tarptautinėse parodose, tvirtindama savo vietą kaip viena svarbiausių ir įtakingiausių mūsų laikų menininkų – tai liudijimas nuolatinio tyrimo galios ir neblėstančio žavėjimo žmogaus regėjimo paslaptimis. Jos menas išlieka įtraukiančiu kvĖlimu žiūrėti dėmesmingiau, abejoti tuo, ką matome, ir patirti pasaulį naujais bei netikėtais būdais.
Muziejus
Parodoma Wakefield, Jungtinė Karalystė
The Hepworth Wakefield: Skulptūros ir šviesos šventovė
Įsikūręs pietinėje Calder upės pakrantėje, Wakefield, Vakarų Yorkshire, „The Hepworth Wakefield“ yra daugiau nei tiesiog galerija; tai architektūrinė išraiška ir įžanga į Barbaros Hepworth palikimą – britų modernizmo šviesos šventė, kuri iki šiol nepraryja savo įkvėpimo jėgų. 2011 m., po David Chipperfield Architects kūrybos, šis pastatas tapo savo pavadinimo įžymos atspindžiu: paprastumu, elegancija ir giliu ryšiu su aplinkine gamta.
Architektūrinis stebinys:
David Chipperfield zaprobuoti dešimties trapezo formos blokų galerija yra apgaubta pigmentuotu betonu – tai revoliucinis medžiagos pasirinkimas, kuris vienu metu atspindi pramoninį Wakefield paveldą ir puoselėja stilingą modernų estetiką.
Hepworth palikimas:
Kolekcijoje saugoma daugiau nei 400 Barbaros Hepworth skulptūrų ir piešinių, pristatant novatorišką jos požiūrį į formą, erdvę ir medžiagą – nuo ankstyvųjų figūratyvinių darbų iki vis labiau abstrakčių žmogaus figūros tykimų.
Įvairios meninės balsai:
Be Hepworth įtakos, „The Hepworth Wakefield“ puoselėja turtingą britų modernizmo ir šiuolaikinio meno audinį, apimantį tokius meistrus kaip Henry Moore, Helen Chadwick ir David Hockney, taip skatindama dialogą tarp klasikos ir pradinės kūrybinės talento.
Tradicijomis įtvirtinta istorija
Galerijos šaknys slypi 1923 m. įkurtoje Wakefield Art Gallery – vietinėje kultūros institucijoje, skirtoje meno vertinimui stiprinti bendruomenėje. Tačiau būtent ambicingas vizija sukurti specialiai pritaikytą vietą, tinkamą įgarsinti Hepworth įtaką ir plėsti britų skulptūros tradicijas, tapo pagrindiniu varikliu transformuojant ją į „The Hepau Wakefield“.
Pradiniai metai:
Pradžioje Wakefield Art Gallery dėmesį skyrė Europos meistrų kūriniams kartu su regioniniais menininkais.
Premijos iniciatyva:
2015 m. įsigalėjusi „Hepworth Prize for Sculpture“ suteikia esminę platformą skatinti pradedančius skulptūros talentus ir stiprinti britų meninę inovaciją.
Pripalaidimas ir apdovanojimai:
Galerijos architektūrinis meistriškumas buvo pripažintas 2017 m., kai ji tapo JK metų muziejumi – tai yra įrodymas apie nepriekaištingą siekį siekti aukščiausios kokybės ir ryšio su lankytojais.
Šiuolaikinio meno tyrimas per skulptūrą
„The Hepworth Wakefield“ išsiskiria nepriekaištingu atsidavimu šiuolaikiniam menui, ypariptai skulptūrai. Kuratoriai siekia pristatyti parodas, kurios meta iššūkį suvokimui ir įžegos intelektualų smegalį – taip skatindami gilesnį meninės išraiškos supratimą bei jos vaidmenį formuojant mūsų kultūrinį peizažą.
Neseniai vykdomos parodos:
Tarp svarbiausių įvykių – retrospektyvos, skirtos tokioms menininkėms kaip Helen Chadwick, siūlantys naujas perspektyvas į revoliucinius kūrybos metodus ir įvairių meninių priemonių tyrimus.
Bendruomenės įtraukimas:
Eksperimentiniai seminarai, edukacinės programos ir renginiai išplėčia „The Hepworth Wakefield“ ribas už galerijų sienas – jungdami vietos auditorijas ir skatindami meninę rašmenį.
Unikalios destinacijos pramonė:
Derindama architektūrinį didnumą su gyvu programa, „The Hepworth Wakefield“ suteikia įtraukiančią patirtį meno mylėtojams, ieškantiems įkvėpimo ir siekiantiems gilesnio britų paveldos suvokimo.
Už sienų: skulptūros įtakos šventė
„The Hepworth Wakefield“ etika persmegia paprastą eksponavimą; ji į embodies tikėjimą, kad skulptūra gali perduoti emocijas, paskatinti mąstymą ir praturtinti mūsų supratimą apie aplinkinį pasaulį. Siekis palaikyti pradedančius menininkus užtikrina, kad britų skulptūra toliau evoliucionuotų – įkvėpdama būsimas kūrybos kartas ir praturtinant kultūrinį diskursą.
Tim Sayer paveldas:
Dėl kilnaus Tim Sayer dovanos galerija įgijo Hepworth kūrinį „Sculpture with Colour (Oval Form) Pale Blue and Red“ (1943) – monumentinį darbinį, anksčiau parduotą aukcionuose, taip papildydama savo garsiųų britų menininkų kolekciją.
Nuolatiniai tyrimai ir bendradarbiavimas:
Partnerystė su tokiomis institucijomis kaip „Art Fund“ pabrėžia „The Hepworth Wakefield“ atsidavimą meninei mokslui plėsti ir skatinti dialogą tarp meno ir visuomenės.
