Ankstyvasis gyvenimas ir meninis mokslas
George Frederic Watts gimė 1817 m. vasario 23 d. Londone, Marylebone rajone. Jo ankstyvoji vaikystė buvo lemtingai priglaudžiama skriaudžiamu tėvų praradimu: mamos mirtis, įvykusi, kai jis buvo dar labai mažas, paliko neištriniamą žaros šešėlį jo sielai. Šis ankstyvasis praradimas paliko neištrinamas pėdsakus jo charakteriame, galbūt prisidėdamas prie to introspektyvaus gylio, kuris vėliau tapo jo kūrybos pagrindu. Nors formavimo metais jo sveikata buvo labai trapuli, mokslų metu jo ranka tapo tvirta, o regėjimas – itin jautriuosiuose formų suvokime.
Berniuko talentas savo pirmąjį tikrąjį kryptį rado vos aosimanu, kai jis, septinties metų amžiuje, pradėjo mokytis skulptūros meno po William Behnes vadovavimu. Šis ankstyvas pasindulimas į trimatę formą leido jam suvokti figūrų svorį ir egzistencinę pratimę dar daug prieš to, kai jis visą dėmę skyrė plėstuvui. Išaugęs iki ašimtmety, jis savo ambicijomis peržengė privačios studijos ribas. 1835 m. jis įstojo į Karališkosios akademijos mokyklas, siekdamas tobulinti instinktus, kurie buvo puoselėjami nuo pat vaikystės.
Italijos įtampa ir užsakimai
Ambitioncija ir laimės stimbus pradėjo traukti jauną menininką link didesnės scenos 1843 metais. Tą patvirtinus, jis pateikė piešinį konkursui naujiems Parlamentui rūmams muralams kurti – šis darbas jam atnešė pirmąją pelnę. Ši sėkmė atvėrė duris, vedančias toli nuo pažįstamų Londono gatvių, link šiltos Italijos. Nuo 1843 iki 1847 metų jis keliavo po tą šalį – tai buvo metai, kurie fundamentaliai perkszirto jo viziją. Italijos žemėse jis pajutė britų ambasadoriaus Henry Fox asmenybės globą; šis ryšys suteikė jam tiek socialinių kontaktų, tiek intelektinės mokslo medžiagos svarbių formavimo metų kelionėse.
Pradžios sėkmės suteikta impulsas galiausiai grąžino jį tarnauti savo šalies interesams. Jam buvo paskirtas svarbus užsakymas sukurti freską Parlamentui – darbas, kuris užėmė jo rankas ir mintis tarp 1848 ir 1853 metų. Šis kūrinys reikalavo neįtikėtino mastelio meistriškumo ir gilaus supratimo, kaip menas gali užpildyti monumentalias vyriausybės erdvumus. Per šiuos viešuosius pareigus ir laiko, praleisto klaidžiojant per Europos širdį, jo menas nuėjo nuo paprasto vaizdybiškumo link didingų, alegoriškų temų, kurios apibrėžė jo vėlesnius kūrybos metus.
Pagrindiniai darbai ir simboliniai šedevrai
George Frederic Watts ambicijos dažnai siekė aukštesnio žmogaus egzistencijos masto, siekiant per meną pažtrinti pačią sielą. Jis sugalvojo ambicingą projektą vadinamas „Gyvenimo namais“ – freskų ciklą, skirtą iliustruoti dvasinį žmonijos vystymą ir jos kilmę. Nors dėl rėmėjų trūkumo šis ciklas taip ir nebuvo užbaigtas, jo temos – meilė ir gyvenimas – neustojamai lydėjo jo šeržį ir brushelį. 1864 m. jis nukreipė dėmės į gyvąją žmogaus esmę, įamžindamas aktorės Ellen Terry veidą portrete, kuriame siekė suvokti jos vidinę prasmę.
Žmogiškos patirties svoris dažnai atsispindavo jo alegoriškose kompozicijose. 1875 m. jis sukūrė Chaos – kūrinį, kuriame per filosofinę refleksiją tyrinta žmogaus ir gamtos pasaulio sąveika. Šis tendencija link simbolizmo pasiekė savo aukštinę viršūnę 1886 m., kai buvo užbaigtas Hope. Šis paveikslas, egzistuojantis dviem versijomis, atskleidžia tykio, bet tvirtą ryžtą sklidant tamsų, mėlyvą kraštovį. Šis darbas nesiekia paprasto optimizmo; jis perteikia pažeidžiamumą ir neatsiduodantį šviesos ieškojimą tamsumoje.
- Hope (1886)
- Chaos (1875)
- Ellen Terry portretas (1864)
Technika ir meninė stilius
Jo rankos judėjo su nekantryje siekiant įamžinti nematomą per aliejų ir plėvenantį drobę. Per gyvą, kūrybingą gyvenimą George Frederic Watts sukūrė apie 800 plėmenimų, iš kurių kiekvienas buvo žingsnis per ilga, evoliuojančią vizualinio kalbos paiešką – kalbos, kuri galėtų atlaikyti visą žmogaus patyrimo svorį. Jis neapsirūžino paprasta gyvenimo imitacija; vietoje to jis siekė išversti vidines sielos kovas į formą ir spalvą. Šis troškimas paskubino jį organiškai keliauti nuo struktūrizuotų simbolizmo judėjimo alegorijų link labiau minimalistinės, modernios abstrakcijos. Jo kūryba dažnai keliauja per du pasaulius, užpildodama tarpą tarp romantiškojo Viktorijos\|_{\text{era}} simbolizmo ir pradedamų modernizmo jautrių pojūčių.
Vėliavosios metų jo𝙈 subjectų aiškumas pradėjo ustoti, atiduodamas vietą gilesniam, esmei orientuotam mąstymui. Jį traukė kosmologinis sintezis, naudojantis pasikartojančiomis idėjomis ir alegoriškais vaizdinimais, siekiant pažinkti žmogaus stiprybės bei foolio gilesę esmę. Jis dažnai rinkosi savo𝙈 subjectų vaizdavimą su užrakintomis akimis – pasirinkimą, kuris atskleidė ankstyvąjį jo susidomėjimą nesąmonėse. Ši technika leido jam išsipaliauti iš konkrečių žmogaus veido detalės ir siekti kažko universalesnio. Jo brushwork ir spalvų naudojimas niekada nebuvo skirtas laikiniškoms savo\|_{\text{era}} mados tendencijoms, o labiau – giliam pažinimui su individualia psichika ir amžinosiomis tiesomis, kurias jis jautė paslėptas po matomosios pasaulio paviršiaus.
- Chaos (1875)
- Hope (1886)
- The Minotaur (1885)
- Eve Tempted (1884)
Palikimas ir kur galima pamatyti jo kūrybą
Jo vizijos įtampa ilgai išliko po mirties, o 1902 metais jis pelnė prestižinį Jeto budulių ordeną. Šis pripažinimas tapo įžanga gyvenimui, skirtam gilių žmogaus būties tiesų ieškojimui per spalvas ir akmenį. George Frederic Watts pranešimas ir toliau pulsuoja didžiųjų institucijų salose, kur jo płatiniai paveikslai kviečia tyliai pasikąlot. Londone Tate Britain saugo kelis jo svarbius darbus, išlaikydami alegoriškų tyrimų svorį tiems, kurie lankosi galerijose.
Tiems, kurie siekia suvasti visapusišką jo kūrybos platybą, Guildfordas ir Watts Gallery – Artists' Village siūlo tikrą jo atminties šventyklą. Ši vieta skirta jo gyvenimo kūrybos paveldo išsaugojimui ir čia suskumpuliuota didžiausia jo tapybos, piešinių bei skulptūrų kolekcija. Tai erdvė, kurioje jo epokės atmosfera išlieka kupina, leidėdama žiūrovui susidurti su didžiuliu ambicijų mastu aplinkoje, kuri atrodo glaudžiai susijusi su pačiu menininko kūrybiniu spiritu.
- Hope (1886)
- Chaos (1875)
- The Minotaur (1885)
- Eve Tempted (1884)
- She Shall be Called Woman (1880)
