Atnaujinta spalis 2026 · pagal mūsų populiarumumo koeficientą (paieškos, lankytojai ir užsakymai kiekvienam kūriniui) · 2.121 Edvardas Munchas darbai mūsų kataloge
Santrauka
The most widely known painting by Edvardas Munchas is Šauksmas (1893), in the collection of the Nasjonalgalleriet, Oslo. The next entries are Vampyras, Nacionalinė galerija, Oslo and Tūrelis (1914). The catalogue documents 2,121 works by Edvardas Munchas; the 100 entries below are the best known, listed in rank order with date, holding museum and description.
Edvard Muncho „Šauksmas“, sukurtas 1893 metais, yra neatsiejamas nuo moderniosios meno istorijos. Tai daugiau nei tik paveikslas – tai visceralus žmogaus būsenos atvaizdas, žiauri egzistencinės baimės, nerimo ir atitrūkimo ekspresija, kuri iki šiol rezonuoja su žiūrovais visame pasaulyje. Šis kūrinys nėra scenos vaizdavimas; tai intensyvi vidinė būsena, perkelta į drobę.
Šis meno kūrinys pristato artimą, beveik intymią dviejų asmenų vaizdą, įkvėptą aistringo, tačiau kartu ir nerūbingo apkabinimo. Kompozicijoje dominuoja jų susipynę kūnai, sukuriantys skubią artumo ir pažeidžiamumo pojūtį. Munchas tyčia maskuoja aiškius veido bruožus, kreipdamas dėmesį į jų formų kontūrus bei sugestyvų pozų galimą įtaką. Ši tytinga dviprasmybė kviečia žiūrovą projekuoti savo emocijas ir interpretacijas į šią sceną. Figūros išgrykinamos ant tamsaus, neaiškaus fono, kuris tarnauja jų izoliacijai ir sustiprina…
Jauna merga sėdi ant lovos galo, jos kūnas orientuotas frontalioji į horizontalią matreso płokštę. Jos galūnės susikrypuklėjusios, o rankomis ji bando užskliausti savo nedėglio vietą – tai instinktyvus skromumo ir pažeidžiamumo gestas. Figūra atvaizduota švelniais, blylausiais tonais, kurie kontrastausto su fragmentuotu, mozaikišku foniu. Kairėje šlaime šalia jos lieka pagalvė, o dešinėje ant šviesios sienos krenta didelė, tamsi šešėlio figūra. Šis siluetis veikia kaip vidinės būsenos projekcija, užsimergdamas apie artėjančią, nežinąmai…
Pristatymas apie menininką ir tapiuką Edvardas Munchas buvo norvegų tapininkas, o jo 1894 metais sukurtas kūrinys „Nerimas 2“ yra gryna ekspresionizmo pavyzdys. Šis meno stilius akcentuoja subjektyvią menininko emocinę patirtį, dažnai naudojant iškrauktas ar padidintines formas, kad perteiktų intensyvias jausmų būsenas. „Nerimas 2“ yra viena iš Muncho kūrybos dalių, kurioje nagrinėjamos nerimo, baimės ir žmogaus būties temos. Vaizdo informacija ir stilius Tapiuką pavaišuoja vandens masės fone stovi žmonių grupė; asmenys…
Edvard Munch’s “The Kiss” (1897) isn't merely a depiction of romantic embrace; it’s a profound exploration of isolation, vulnerability, and the unsettling undercurrents of human connection. Painted during a period of intense personal turmoil for the artist – marked by illness, loss, and a pervasive sense of dread – the work transcends simple representation to become a visceral embodiment of Munch's psychological landscape. The scene unfolds within a deliberately ambiguous…
Edvardo Muncho „Gyvybės šokas“ (1899) – tai įtraukiantis ekspresionistinis šedevras, kviečiantis žiūrovus į ryškių spalvų, dinamiško judesio ir gilaus emocinio gębės pasaulį. Šis ikoninis paveikslas, esantis žinomos Muncho „Gyvenimo frizo“ serijos dalimi, per gyvą socialinį susibūrimą nagrinėja sudėtingus žmogaus santykius ir bėgantį laiką.
Introduction Explore the depths of human emotion and urban life in Edvard Munch's captivating work, 'Night Street Karl Johan 03'. This masterpiece is a testament to Munch's unique style and his ability to evoke powerful feelings through art. Artist: Edvard Munch Edvard Munch (1863-1944) was a Norwegian painter and printmaker, known for his Expressionist style. His work often depicted intense emotions and personal experiences, reflecting the inner turmoil of modern…
„Melancholija“ – Edvard Muncho 1894 metais sukurtas paveikslas, kuris iš karto įgauna žiūrėtojų širdį. Tai ne tik gamtos vaizdas; tai žmogaus emocijų pasaulis, kuriame išraiškota giluma ir psichologinė įtampa. Štai kaip Munch užfiksuoja šiuos jausmus savo unikaliomis technikoms ir istorinės konteksto žinios.
Edvard Munch: Madonna – A Haunting Vision of Motherhood & Despair Edvard Munch’s *Madonna*, created in 1895 during a period of profound psychological turmoil for the artist, stands as an emblem of Expressionism's preoccupation with subjective emotion and its rejection of objective representation. This striking lithograph and woodcut—one of seven versions produced by Munch—captures not merely a depiction of femininity but delves into the complexities of love, anxiety, and mortality…
Edvardas Munko (1863–1944) „Kalėdos brošlione“ (1905) – tai neeilinė tapybos kūrinys, kviečiantis į gilumines emocijas ir introspekciją. Šis paveikslas nėra tik vaizdinys; tai atspindys žmogaus sielos gelmių, išreikštas drąsiu stiliumi ir spalvų gama. Šiandien, kai meno kūriniai vis dažiau tampa ne tik estetinės vertybės simboliu, bet ir namų interjero dalimi, „Kalėdos brošlione“ gali būti puiki priemonė sukurti unikalų, kupinus istorijos ir emocijų atmosferą.
Madonna1894 · Munch Museum
12
Pelai1894 · National Museum of Art, Architecture and Design
13
Diena po1895 · Nasjonalgalleriet
14
Mirties prie lovos (karščiavimas)1915 · Munch Museum
15
Cree (kazeinas ant kartono) 21893 · National Museum of Art, Architecture and Design
16
Atsisakymas1896 · Bergen Kunstmuseum
17
Vaikas ir mirtis1899 · Kunsthalle Bremen
18
Kupido ir Psyche1907
19
The Kiss1895
20
The Murderer1910 · Munch Museum
21
Mergaitės ant kranto1904 · Kimbell Art Museum
22
Man and Woman I1905 · Munch muziejus
23
Vampiras1893 · Gothenburg Museum of Art
24
Bučinys1897 · Munch muziejus
25
Angstis1892
26
Eye in Eye1894
27
Liemusi vaikas – tapybos versija – 1926
28
Susitikimas romo1899 · Tel Aviv Museum of Art
29
Liemas vaikas1925 · Munch Museum
30
Jauna moteris krante1896 · Munch Museum
31
Sergantis vaikas1885
32
Mėlynės1895 · Nasjonalgalleriet
33
Šauksmas1893 · Munch Museum
34
Kiss IV1902
35
Žudytoja1907 · Munch Museum
36
Savitraukis1895 · Kunsthaus Zürich
37
Melancholy, Laura1899 · Munch Museum
38
Vyrai besimokantys1907
39
Ligota Vaiko1896 · Gothenburg Museum of Art
40
Dvi Širdys1899 · Tel Aviv Museum of Art
41
Death at the helm1893 · Munch Museum
42
Storm1893
43
Mirtis ir Jauna Mergaitė1893 · Munch Museum
44
Madona1902 · Ohara Museum of Art
45
The Three Stages of Woman (Sphinx).1894
46
Ketverios gyvenimo etapas1902 · Bergen Kunstmuseum
47
Mėnulio šviesa1893 · National Museum of Art, Architecture and Design
48
Cupid and Psyche1907 · Munch Museum
49
Žvaigždų naktis1893
50
Žieminė naktis1900 · Kunsthaus Zürich
51
The Kiss1892
52
Mother and Daughter1897 · Nasjonalgalleriet
53
Mergaitės ant tilto1901 · Nasjonalgalleriet
54
Mergaitė prie lango1893 · Art Institute of Chicago
55
Nude I1913 · Munch Museum
56
Garden with Red House1882
57
Naktis1890
58
Neramumas1894
59
Madonna1894 · Hamburger Kunsthalle
60
untitled (7660)
61
Vampire II1902
62
Žalumoje1895 · Bergen Kunstmuseum
63
Herbertas Ešė portretas1905 · Kunsthaus Zürich
64
Dance on the Beach1904 · Nacionalinė galerija Praha
65
The Sick Child1907 · Thiel Gallery
66
Woman Combing Her Hair1892
67
The Assassin1910
68
The killer1906
69
Po kasyto šešėliu1937 · Munch Museum
70
Starry Night1923
71
Starry Night1901 · Museum Folkwang
72
Taverna St. Cloud mieste1890
73
Melancholy1894
74
Death in the Sickroom1893 · Munch Museum
75
Three Girls in Åsgårdstrand1905 · Thiel Gallery
76
Pavydas1907 · Munch Museum
77
Friedrichas Nietzsche1906 · Munch Museum
78
The girl and death1894
79
Lübeck Harbour with the Holstentor1907
80
The Researchers: Central Group with Alma Mater1910 · Munch Museum
81
Irmgard Steinbart1913 · Mildred Lane Kemper Art Museum
82
Mirties kambarys1915 · Munch Museum
83
Snow shovelers1911
84
Bohemičiaus vestuvės1927 · Munch Museum
85
Self-Portrait on the Glass Veranda1930 · Munch Museum
86
The Dead Mother and Child1901 · Kunsthalle Bremen
87
Prie ruletės1892
88
Summer1889
89
Vampire1894
90
Helge Bäckström1893 · Thiel Gallery
91
friedrich nietzsche
92
Self-Portrait I1896
93
fortvivlan1892
94
Nuoga1896 · Rasmus Meyer Collection
95
Ungdom (Youth)Museum Folkwang
96
Skriet oslo
97
Red vine1898
98
Anton Brünings1919
99
Skret Alieja, NG Oslu1893
100
The House is Burning!1927 · Munch Museum
The four subjects most frequently represented among these works, each with its best-known example.
8 muziejai, kuriuose saugoma daugiausia šioje pusėje esamų paveikslų.
| Muzejaus | Miestas | Edvardas Munchas darbai | Šiojo sąrašo paveikslai |
|---|---|---|---|
 Munch Museum |
Oslo | 1.030 | Vampyras, Nacionalinė galerija, Oslo, Tūrelis, Nerimas 2 |
 Nasjonalgalleriet |
Oslo | 10 | Šauksmas, Gyvybės Šokas, Melancholy |
 Bergen Kunstmuseum |
Bergen | 42 | Night street Karl Johan 03, Atsisakymas, Ketverios gyvenimo etapas |
 National Museum of Art, Architecture and Design |
Oslo | 51 | Pelai, Cree (kazeinas ant kartono) 2, Mėnulio šviesa |
 Kunsthaus Zürich |
Žūrichas | 25 | Savitraukis, Žieminė naktis, Herbertas Ešė portretas |
 Thiel Gallery |
Stockholm | 13 | The Sick Child, Three Girls in Åsgårdstrand, Helge Bäckström |
 Gothenburg Museum of Art |
Gothenburg | 5 | Vampiras, Ligota Vaiko |
 Museum Folkwang |
Esenas | 5 | Starry Night, Ungdom (Youth) |
Select a decade to display its principal painting.
A Window into Grief: Exploring Edvard Munch’s *The Sick Child* Edvard Munch's *The Sick Child* is far more than a depiction of illness; it’s a profoundly moving exploration of grief, loss, and the haunting specter of mortality. Created between 1885 and 1926 in multiple versions, this series of paintings and prints represents one of the most intensely personal and pivotal works in Munch's oeuvre, stemming directly from the tragic death…
Edvard Muncho „Šauksmas“, sukurtas 1893 metais, yra neatsiejamas nuo moderniosios meno istorijos. Tai daugiau nei tik paveikslas – tai visceralus žmogaus būsenos atvaizdas, žiauri egzistencinės baimės, nerimo ir atitrūkimo ekspresija, kuri iki šiol rezonuoja su žiūrovais visame pasaulyje. Šis kūrinys nėra scenos vaizdavimas; tai intensyvi vidinė būsena, perkelta į drobę.
Edvardas Munko (1863–1944) „Kalėdos brošlione“ (1905) – tai neeilinė tapybos kūrinys, kviečiantis į gilumines emocijas ir introspekciją. Šis paveikslas nėra tik vaizdinys; tai atspindys žmogaus sielos gelmių, išreikštas drąsiu stiliumi ir spalvų gama. Šiandien, kai meno kūriniai vis dažiau tampa ne tik estetinės vertybės simboliu, bet ir namų interjero dalimi, „Kalėdos brošlione“ gali būti puiki priemonė sukurti unikalų, kupinus istorijos ir emocijų atmosferą.
Jauna merga sėdi ant lovos galo, jos kūnas orientuotas frontalioji į horizontalią matreso płokštę. Jos galūnės susikrypuklėjusios, o rankomis ji bando užskliausti savo nedėglio vietą – tai instinktyvus skromumo ir pažeidžiamumo gestas. Figūra atvaizduota švelniais, blylausiais tonais, kurie kontrastausto su fragmentuotu, mozaikišku foniu. Kairėje šlaime šalia jos lieka pagalvė, o dešinėje ant šviesios sienos krenta didelė, tamsi šešėlio figūra. Šis siluetis veikia kaip vidinės būsenos projekcija, užsimergdamas apie artėjančią, nežinąmai…
Prisidėkite prie iliustracijos ir pastebėkite tylią intensyvumą šioje kambaryje užsidūsiusioje erdvėje. Scena suklijuota вокруг jaunosios figūros, kurią lengvai atpažinti pagal ryškią, raudoną ar ugninę plaukų spalvą, sėdintį upright vietoje lovoje. Šalia jos link vidaus linksto tamsi, suklapusi figūra, kurios judesys sukuria trapią, tačiau klaustrofobišką bei intymią erdvę. Atmosfera persklandžiai tamsi ir sunkli, išreikšiama per nuotaresnius gilios mėlynos, purvos žalios ir šešėliuotos pilkos spalvos tonus. Šią spalvų paletę praskveria tik ugninis…
Vienintelė figūra atrodo pasimetusi sunkioje žalumo svoryje. Dideli, vienas ant kito užsidengiantys lapai spaudžia iš viršaus, kurdamas gilių miško atrangų ir blyvios mėtų spalvos lubas. Žmoniškas kūrinys yra mažas, įlięjęs į žemę, suvitytas plačiais, gestiškais kasčiūkų traukais, apvardijais kasytės lapų žaliuma. Ryškus mėlynas elementas drabužiuose pramuša ochros ir rudių spalvų dominaciją. Čia nėra saulės – tik nuolydžio šviesa, kuri lygiai nusėda ant objekto.
Šauksmas (1893), Nasjonalgalleriet, Oslo. The following entries are Vampyras, Nacionalinė galerija, Oslo and Tūrelis (1914).
30 years: Edvardas Munchas was born in 1863 and Šauksmas is dated 1893.
Šauksmas, Vampyras, Nacionalinė galerija, Oslo, Tūrelis, Nerimas 2, the kiss, Gyvybės Šokas, Night street Karl Johan 03, Melancholy, Madosona ir Kalėdos bročiliuose. The list above records the date and holding museum of each.
The catalogue records 2,121 works by Edvardas Munchas, dated between 1882 and 1937.
Principally in Munch Museum (Oslo), Nasjonalgalleriet (Oslo) ir Bergen Kunstmuseum (Bergen). The museum table above gives the full distribution.
In 1890s: 52 of the 100 works listed on this page are dated to that period, including Šauksmas.
The earliest dated work listed here is Garden with Red House (1882); the latest is Po kasyto šešėliu (1937).
Emocija (12), Landscape (11) ir Figures (11), out of the 100 works listed on this page.
Aliejus ant drobės, in 34 of the 100 works listed on this page.
Ekspresionizmas, as documented by the works on this page.
Vampyras, Nacionalinė galerija, Oslo, Tūrelis ir Nerimas 2 are among the 27 works on this page in the collection of the Munch Museum, Oslo.
Yes. Each work listed on this page can be ordered from its own entry as a hand-painted oil reproduction or a fine art print, in a size of your choice.
Edvardas Munchas buvo norvegų dailininkas, kurio gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su jo šalies kraštovaizdio skliausliu ir sunkia atmosfera. Gimęs 1863 m. gruodžio 12 d., jis praleido didelį savo egzistencijos dalį nagrinėdamas žmogaus psichikos subtilybes per savo šerpus ir grafikos įrankius. Jo kūriniai dažnai atrodė kaip tiesioginė jo pačio vidinių kovų tęs tinė, paversdami asmeninę emociją kažkuo matomu ir bendru. Jis išliko aktyvia figūra meno pasaulyje iki savo mirties 1944 m. sausio 23 d.
Jo gebėjimas įamžinti žmogaus egzistencijos svirtis pasiekė aukštumas 1893 m., su sukuriu „Šauksmu“. Šis kūrinys tapo vienu iš pripažintiniausių Vakarų meno vaizdinių, pasaulyje žinomas dėl savo egzistencinio nerimo vaizdavimo. Kol daugelis menininkų siekė atkartoti fizikinį pasaulį, Munchas domėjosi dalymais, kurių negalima pamatyti – tokiems kaip nerimas ir vienatvės našta. Jis panaudojo spalvą ir formą, kad suteiktų formą neįprastoms jėgoms, kurios traukia žmogaus dvasią.
Per savo ilgą karjerą jis sukūrė milžinišką kūrybos korpusą, apimanantį daugybę skirtingų medijų. Jo kūrybos rinkinį papildė tokie darbai kaip:
Edvardas Munchas gimė 1863 metais skliaustų tarp su starkių Norvegijos kraštovaizdžių. Jo vaikystę formavo šeima, kurioje ligos stebėsis buvo neatsiejama kasdienybės palydovė. 1868 metais jo motina mirė nuo tuberkuliozės – tai praradimimas, kuris paliko neištrinamas žaros jauno chłopų širdyje. Šis trapumo jausmas dar labiau sustiprino 1877 metais, kai jo sesuo, Johanne Sophie, taip pat pasidavė tuberkuliozės kovai būdama vos 15 metų. Šios ankstyvosios gėla ir praradimimai reiškė, kad mirties šešėliai buvo įsiliedžiami į jo kasdienybės audinį.
Jo tėvas, Christianas Munchas, dirbo gydytoju ir medicinos pareigūnu. Christianas buvo intensyviai religingas žmogus, tačiau kartu kova su nervingu ir obsesiškai religingu temperamentu nebuvo lengva. Namų aplinkos dažnai persidavdavo baimės ir nuogos jausmu. Augdamas tokioje aplinkoje, Edvardas dažnai piešdavo, kad užimėtų laiko ilgomis žiemomis, kai ligos neleidavo lankyti mokyklos. Šios ankstyvosios gėlos ir baimės patirtys vėliau persikraupins į jo plėtniajus.
Mokslams mokytis jis rinkosi Kristianijos Karališkąjį meno ir dizaino institutą. Būtent čia jis pradėjo lavinti techninius įgūdžius, kurie vėliau tapo pagrindu jo meninei kelionei per žmogaus psichikos gelmes. Šis mokslas suteikė tvirtą pagrindą karjerai, skirtai vidinės agonijos paverto vizualine forma.
Kristianios gatvėse, dabartiniame Oslo, Edvardas Munchas rado bendruomenę, kuri sudavino viską, ko jis buvo išmokęs. Jis sukūrimas į into_{AIG_LINK_N__}bohemiškus miesto ratus – žmonių grupę, gyvenančią pagal laiko taisyklių neegzistavimo principą. Tarp jų buvo natūralistų paveikslavėjas Christian Krohg, priklausęs šiam progresyviam ratui. Šie susitikimai nebuvo tik socialiniai renginiai; tai buvo erdvės, kuriose gimė ir buvo išgyvenamos naujos pasauliamo suvokimo būdų idėjos.
Justai per nihilisto Hanso Jægerio įtaką Edvardas Munchas pradėjo keisti savo meno kelią. Jægeris skatino jį atsisakyti mandagių, akademinių tradicijų, vyravusių tuo metu. Jis paskatino menininką žvelgčiui į vidų ir tapyti savo emocinės bei psichologinės būsenos liudytoju. Tai buvo radikali mintis. Užuot bandęs užfiksuoti pasaulį, kietai matomą iš šalies, Munchas pradėjo naudoti savo płatną, kad išreikštų vidinius savo mintų audras.
Lankydomasis pagrindinių Europos meno centrų, Edvardas Munchas galėjo pamatyti savo vidinius impulsus atspindimus kitų kūryboje. Paryžiuje jis susidūrė su tokių menininkų technikos kaip Paul Gauguin ir Vincent van Gogh. Jis daug iš jų išmokė, įsisavindamas tai, kaip jie naudoja spalvą ir formą, kad peržengtų paprasto vaizdavimo ribas. Laikas Paryžiuje taip pat suteikė jam galimybę susipažinti su Henri de Toulouse-Lautrec. Šie susidūrimai padėjo jam tobulinti žiūros būdą, kuri prioriteto teikė viduliškiam, o ne išmatiniam.
Berno lankymas nukreipė jo dėmesį į gilesnius, nerimą keliančius žmogaus psichikos sluoksnius. Juste būtent ten jis susitiko su švedų dramaturgu August Strindberg. Ryšiai su tokiais šaliūnais kaip Strindberg dar labiau paskubino jo tyrimus psichologinėmis temomis. Jis pradėjo naudoti savo meną, kad tyrinėtų žmogaus egzistencijos drebuos, nuolydamas nuo natūralistinių vaizdavimų link stiliaus, gebančio perteikti sunkų baimės ir nerimo svorį.
Edvardas Munchas neaimojo tik atkartoti fizikinio pasaulio, toksio, kokio jį matė akis. Vietoj to jis siekė išvestiniam išreikšti savo vidinę būseną – metodą, kurį jis vadino „sielos tapyba“. Naudodamas iškraipytas formas ir ritmines linijas, jis siekė perteikti žmogaus egzistencijos drebunį, paversdamas psichologinį skausmą matoma, lytėja įtangia forma. Jo brushas dažnai atspindėdavo jo paties proto turbulencijas; jis rinkosi spalvas ir formas ne tam, kad atkartintų tai, ką matė, o tam, kad išverstų tai, ką jautė.
Šis orientavimasis į vidinę sielą paskubino jį totingai eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis. Jis buvo itin aktyvus grafikos menininkas, naudojęs litografiją, medžiozdriuotę ir etsą, kad išplaučiantį savo kūrybos įtaką. Jo techninis repertuaras buvo itin platus, apimantis tokias gilias spaudimo technikas kaip akvatinta, sušalinta adata ir graviūra ant kop｡, leidžiančias kurti tekstūras ir linijas, kurios tiksliai atspindėdavo žmogaus emocijų sudėtingumą.
Edvardas Munchas siekė įamžinti amžinius žmogaus egzistencijos ciklus per kūrinių seriją, kurią pavadė „Gyvenimo frizas“. Ši kolekcija sukauptė sūpuliuojančius, neišvengiamus tokius temas kaip meilė, baimė, mirtis ir nerimas. Jis neaimojo tiesiogiai vaizduoti gyvenimo iš taurės, o labiau tyrinėti tuos vidinius audras, kurios formuoja mūsų būtį. Jo paveikslai dažnai tapdavo būdu, kaip jis per to perėjo skausmą ir psichologinius sukrėtimus, kurie neatsiejami lydėjo jį nuo pačios jaunystės.
Daugiausia jo atpažįstamų vaizdinių įkvėpimo gavo būtent iš šių asmeninių kovų. „Šauksmą“ jis sukūrė būdamas Kristianijoje, pasitelkęjęi spiralius, ugninius kraštovažius, kad perteiktų egzistencinio siaubo jausmą. Kitose kūrybose jo žvilgsnis nukreipėsi į žmogaus santykių sudėtingumą ir gyvenimo trapumą. „Madona“ tyrinėja seksualumo ir mirtingumo sankraipos, o „Liemas“ išlieka skausmingu priminimu apie sesers Sofijos praradimą. Šie darbai atspindi žmogų, bandantį suprasti šešėlius, kurie nuolatos sekė jo širdį.
Vėlyvoji Edvardas Munchas gyvenimo etapa pasižymėjo esminiu jo asmeninių į adatų ir kūrybinės aplinkos pokyčiu. Po 1908 metų psichikos sveikatos krizės jis podieka apsisprendė atsisakyti didelio alkoholio kiekio. Šis pokyčių laikotarpis nuvedė jį nuo turbulentinių socialinių scenų, kur jis dalyvavo jaunystėje. Vietoj to, likusį gyvenimą jis praleido dirbdamas ramybėje ir privatumoje, rado tylų erelį, leidiantį tęsti savo meninę praktiką.
Jo kūrybos darbai buvo nuoseklūs iki pat paskutinių akimirkvės. Išėjus 1944 metais, jis paliko milžinišką 1006 paveikslalų kolekciją. Kol aplinkinis pasaulis susidūrė su didžiuliais Antrojo pasaulinio karo iššūkiais, didžioji dalis jo kūrinių išgyveno šį konfliktą, užtikrinant, kad jo vizualinė kalba liktų prieinama būsimoms kartoms studijųkoms ir suvokimui.
Edvardas Munchas gebėjo drąsiai susidurti su tamsiausiais žmogaus būtinybės aspektais, taip padarydamas pagrindinį taką vėlesniam vokiškajam ekspresionizmui. Jis buvo ekspresionizmo pionierius, atsisakęs griežtų akademinės menas taisyklių, kad rastų būdą parodyti vidinius minties audras. Paverto pavojingą psichologinį skausmą į vizualinę formą, jis iš esmės pakeitė tai, kaip menininkai žiūri į tuščią płatiną. Jo kūryba tapo modernizmo judėjimo pamatu, perskirstančiu dėmės dėmę iš to, ką mato akis, į tai, ką patiria siela.
Jo buvimas giliai išgražų Norvegijos meno istorijoje. Per savo tyrimus universalių žmogaus patirčių srities, jis padėjo apibrėžti nacionalinę identitetą. Tai, kaip jis kūryboje panaudojo spalvas ir iškreiptas linijas, kad perteiktų egzistencijos drebuos, paliko žaros, kurią vėliau siejo daugybė menininkų. Jo įtaka išsipletė pusės nei Norvegijos, palikdama neištrinkiamą pėdomis tai, kaip modernus pasaulis suvokia nerimą ir izolaciją.
Norėdami pajusti visą jo gyvenimo kūrybos platumą, turite keliauti į Oslą, Norvegiją. Muncho muziejus yra pagrindinis jo palikimo saugotojas, kurio kambariuose saugoma milžiniška kolekcija, apimanti visą meninę kūrybos spektrą. Tai vieta, kurioje tampa akiai ačios jo kūrybos apimtis, siūlanti gilią pažinsčią su temomis, kurias jis tyrinėjo per ilgus tapybos ir grafikos darbus.
Kiti svarbūs šedevrai saugomi kitose didžiosiose miesto institucijose. Oslos Nacionalinėje galerijoje saugoma 1893 metų tempera ir kredka ant kartono Šauksmo versija. Šis konkretus darbas pasižymi kitokia tekstūra ir pojūčiu nei kitos versijos. Be to, Norvegijos Nacionaliniame muziejuje eksponuojama Madona versija, leidžianti lankytojams pamatyti, kaip menininkas šią pačią temą interpretavo per skirtingus meninius akmenis.
