Étretat Rankiniu būdu tapyta aliejaus reprodukcija

Pradinis gyvenimas ir karinis tarnyba

Henry Baconas į istorijos puslapius žengia 1839 metais, gimęs Haverhille, Mašachusetsos valstijoje. Jo ankstyvoji vaikystė prasideda prieš Amerikos Civilinio karo suvibracijas – konfliktą, kuris galiausiai iš esmės pakeis jo gyvenimo kryptį. 1861 m. liepos 16 d. jis įstojo į Sąjungos armiją. Nors buvo paskirtas į 13-ąją Mašachusetsos pėstininkų regimentą, jo vaidmuo nebuvo grynai kovos. Jis tarnavo kaip lauko menininkas „Frank Leslie's Weekly“ žurnale, dokumentuodamas karo realybę per savo eskizus ir stebėjimus.

Konflikto smurtas jį pasieko asmeniškai. Antrosios Bul Run mūšio metu Baconas buvo sunkiai sužeistas. Trauma buvo pakatai rimta, kad 1862 m. gruodžio 19 d. jis buvo atleistas iš karinės tarnybos. Šis kovų ir dokumentavimo laikotarpis tapo staigiu poslydžiu nuo ramių civilinio gyvenimo Mašachusetsoje, palikdamas neištrinčiam pėdomis jo profesinėje plėdoje.

Mokslas Paryžuje

Kelionė iš JAV Civilinio karo mūšmindžių į Europos menedžių studijas prasideda rekomendacijos dėliui. Po demobilizacijos Walter Gay pataria Henry Baconui kreiptis į oficialų menininkų mokymą. Iki 1864 metų Henry Baconas kartu su savo pirmąja žmona Elizabeth Lord pristunka į Paryžių. Čia jo dėmesio objektas pasikeičia: nuo žiaurios wojos dokumentavimo jis peržengia į disciplinuotą figūros tapybos studiją.

Prancūzų akademinis mokymo griežtumas suteikia kitą jo tolesnio vystymosi etapą. Jis įstiepia į Nacionalinę gražiosios dailės mokyklą, įžengdamas į griežtos technikos ir klasikinės tradicijos pasaulį. Šių sienų viduje jis tampa Alexandre Cabanel mokinio. Šis intensyvaus studijų laikotarpis padeda išsiveldioti techninę pamatą, kuris vėliau taps pagrindu jo temų ir medžiagų pokyčiams.

Pont-Aven mokyklos laikotarpis

Menarto peizažas pasikeičia: iš griežtų Paryžiaus studijų menininkas keliauja į Bretaňijos departamentą Finister, į komuna Pont-Aven. Čia Henry Baconas atrado naują gyvenimo ir kūrybos ritmą. Jis tampa Pont-Aven mokyklos nariu – judesi, kuris garsėja savo atmetimu nuo akademinės griežtinimo ir tradicijų. Jo dėmesio centre pasidavė prancūzų šalies kaimo gyvenimo ramybė. Jis perteikė žanrinę tematiką, su specifiniu, vietiniu susidomėjimu įamžindamas kasdienę r�ūgų gyventojų būtį.

Henry Baconas Bretaňijoje paliko neabejetą istorinę įtaką. Jis laikomas pirmąoju amerikiečių paveiksluotoju, atvykusiu į Pont-Aven. Jo įtaka neapsiriboja tik savo płėdainiais; jis tampa tiltu kitiems kūrybininkams. Henry Baconas patarimai ir kvėpinimas pritraukė kitą amerikietį, Robertą Wylie’t, praleisti vasaras šiuo kaime, taip padėdamas šiam regionui įtvirtinti kaip tikslinė vietovė menininkams, ieškantiems kitokio žylenei.

Žurnalistika ir jūros tematos

Žurnalistinis rašytojo raidas susitinka su paveikslavo šeržu pulsuojančio Paryžiaus atmosferoje. Henry Baconas ne tik stebi miestą; jis praneša apie jo besikeičančius socialinius ir politinius sūrytes. Rašydamas Boston Daily Evening Transcript laikraščiui, jis siunčia pranešimus atgal į Ameriką, taip užmaišdamas atsaką tarp Prancūzijos sostinės ir savo tapatybės krašto. Jo reportai užfiksuoja svarbius akimirkas, įskaitant generalo Granto vizitą bei Amerikos menininkų asociacijos įkūrimą. Šie žurnalistiniai darbai užtikrina nuolatinį ryšį su Amerikos rinkos kolekcionieriais, kurie išlieka jo pagrindine auditorija.

Iki 1880 metų jo kūrybos tematikos įvyksta svarbus posūkis. Mintis nukreipiamas link jūros. Jis apsivelia jūros scenomis, meistriškai perteikdamas jūros gyvenimo judesį ir atmosferą. Šis laikotarpis žymi atmetimą ankstesniems žanrinėms temoms, nes menininkas savo dėmėsį nukreipia į sudėtingą, niekada nesustojantį vandens pasaulį. Šių metų darbai ir toliau yra skirti amerikiečių kolekcionieriams, kurie per Atlantą stebi jo kūrybinį kelią.

Orientalistiniai interesai ir Egipto šviesa

1897 m. įvyko esminis poslinkis Henry Baconas dėmės. Pirmoji kelionė į Egipto krantus užkindino neblėkstantingą aistrą orientalistiniam tapybai, nukreipdama jo dėmės nuo ankstesnės karjeros jūros scenų ir prancūziškų žanro temų. Šis domėjimas tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Nuo 1899 m. prasidėjus naujam etapui, jis įsitvirtino tradicija žiemos mėnesiais leidžti laiką Egiptoje, ieškodamas to ypatingo Artų Mažosios}{_AIG_LINK_2__}">Bliskųsiais Rytų atmosferos.

Šio regiono šviesa reikalauja to technikos pokyčio, kuris iš esmės pakeitė jo kūrybą. Norėdamas įamžinti skaidrią Egipto saulės prigimtį, Henry Baconas laipsniui peržengė oil painting (oil painting) ribas ir paslavino akvarelį, rasdamas šį mediumą labiau tinkamu paiskenti peizažų luminiscenciją. Praleidęs žièmesis ten, jis visiškai pasinerė į vietinę aplinką ir to mutuojantį šviesos žaismą, kuris apibrėžia desertę ir Nilo krantus.

Vėliavosios metų apžvalga ir mirtis

Techninis požiūris Henry Baconas pasikeitęs menandė galutinį atsaką jo ankstyvojo mokymosi etapui. Jis laipsniui ženkliai paliko oil painting, atsisvaistydamas nuo sunkios tekstūros, kuri dominuojavo ankstesnių metų darbuose, ir viso savo kūrybinio dėmesio skirtęs akvareliui. Šis perėjimas suteikė galimybę pasiekti kitokio pobūdžio tikslumą – tai buvo ypaikaus šviesos vaidmeniui, kurį jis rastavo savo keliaukų metu, suteikti idealus.

Paskutinis jo gyvenimo vadovas atsivelo Middle East krūvyje. Po daugelio metų praleistų žiemos šioje regione, jis nuolat apsilikas Egipte. 1912 metais Kairoje jo gyvenimą užbaigė širdies atminimas. Netikėta mirties staiga paliko po savęs kūrybos veiklą, kurioje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į paisajesus ir temus jo pasivadavusiame aplinkiniame pasaulyje.

Po jo mirties žmona surengė didelę posetnįją parodą. Ši kolekcija orientuojasi pirmiausia į jo Orientalist paveikslus, iš kurių daugelis buvo užbaigti paskutiniuoju jo gyvenimo metais. Ši retrospektyva keliavo per Visos Jungtinės Amerikos Valstijos, pristomėdama jo galutinę viziją viešumai daugelyje amerikiečių miestų.