St Dunstan and the Devil

Žaudžiamas Joe Machine balsas: gyvenimas, iškovotas kovoje ir mene

Joseph Stokes, platesnius žinomas kaip Joe Machine, yra artistas, kurio kūrinys nuolat meta iššūkius konvencijoms ir sukelia stiprias reakcijas. Gimęs 1973 metais Chatham, Jungtinėje Karalystėje, romų kilmės Sheppey saloje, jis pradėjo savo kelią nuo sunkios patirties, kuri giliai įformavo jo meninę viziją. Šie ankstyvoji sunkumai – įskaitant laiką specialiuose mokymosi įstaikose ir jaunųjų nusikaltėlių kolonijose – paskatino jį kurti meną kaip išlaisvavimo būdą nuo praeities klaidų ir priemonę siekti kontrolės ten, kur ją jaučia praradusią. Šis biografinis kontekstas yra esminis suprantant jo paveislių intensyvumą ir dažnai nerimą keliančią prigimtį, kuri dažnai nagrinėja smurtą, seksualumą ir socialinę alienaciją. Jo kelionė nuo problematiško jaunimo iki pripažinto stūko (Stuckism) judėjimo meno buvo stebėtinas transformacijos procesas, vedamas nekliudoma meninės išraiškos troška.

Anieji metai ir „stūko“ (Stuckism) kėlimas

Joe Machine ankstyvoji gyvenimo dalis buvo pažymėta nestabilumu ir negalia. 1988 metais, dėl vagystės, išsięltas į Alston House specialiąją mokyklą, o 1989 metais, po įsilaužimo į vaisių ir daržovės parduotuvę Sheppey saloje, įtrauktas į Dover Borstal, jis klaidžiojo sunkiu paaugliškumo keliu. Šis laikotarpis jį įtvėrė gilų nepasitikėjimą valdžia ir griežtą ryžtą suformuoti savo tapatybę. Svarbiausia, būtent tuo metu jis pradėjo rimtai paveisti, iš pradžių kaip pabėgimo nuo aplinkinių aplinkybių būdą. Jis kūrybą apibūdino ne tik kaip meninę veiklą, bet ir kaip pagrindinį išgyvenimo mechanizmą – „kelį į laisvę“ iš aplinkos, kuri jam atrodė negrįžtamai ribojanti. 1999 metais jis tapo vienu iš „stūko“ (Stuckists) – anti-konceptualaus meno grupės, vadovaujančios Billy Childish ir Charles Thomson, – įkūrėjų. Šis ryšys tapo tvirtas, suteikdamas jam platformą rodyti savo darbus ir dalyvauti debatais apie šiuolaikinio meno prigimtį. Jo paveislys Diana Dors with an Axe, naudojamas ant pirmųjų knygos viršelio ir Šordiči (Shoreditch) 2000 metų parodos „Real Turner Prize“ reklaminiuose medžiagose, akimirksniu įtvirtino jo vietą šio provokuojančio grupės narių tarpe. „Stūko“ etika – meninių akademinių institucijų atmetimas ir grynos, tiesioginės išraiškos šventimas – giliai rezonavo su paties Machine meninėmis jautrumais.

Išskirtinis stilius: tamsa, simbolika ir „outsider“ įtaka

Joe Machine meninis stilius yra iškart atpažįstamas dėl savo tamsios paletės, kurioje dažnai dominuoja raudona, juoda ir ruda spalvos, bei dėl nerimą keliančių vaizdžių. Jo paveisliai pasižymi visceraliniu intensyvumu, pertepiant nerimo jausmą ir susidurdinant su žiūrėtoju tiesioginėmis, nepatogiomis tiesomis. Jis vengia tradicinių technikų, dirbdamas pirmiausia akrilu ant drobės, neturėdamas oficialaus išmokymo. Šis techninio meistriškumo trūkumas prisideda prie „outsider“ (išorės) estetikos – tai yra tyčia atsisakymas nuo poliruoto rafinavimo rinkant tiesioginį emocinį poveikį. Jo kūryboje dažnai naudojami simboliniai elementai, remiantys asmine patirtimi, mitologija ir populiarioji kultūra. Dažnai pasikartojantys motyvai apima smurtingo veiksmo figūras, seksualumo vaizdavimą bei nuolydį į britų folklorą ir istoriją. „Outsider“ meno įtaka yra neabejotina; jo paveisliai pasižymi gryna energija ir nekliudoma sąžiningumas, primenantys tokių menininkų kaip Francis Bacon ar Edvardas Munchas, nors ir pristoti per šiuolaikinę prizmę. Parodos ir pripažinimas Joe Machine kūriniai buvo plačiai eksponuojami tiek „stūko“ judėjime, tiek ir nepriklausomai. Lemiamas momentas įvyko 2004 metais su jų pirmąja nacionaline muziejų paroda Liverpool miestuje, Walker Art Gallery, kaip dvienmetės parodos „The Stuckists Punk Victorian“ dalis. Ši paroda, pristatanti įvairius menininkus, suteikė svarbią platformą Machine darbui ir pelnė kritikų pagarbą. Mark Lawson recenzija pabrėžė paveislį Sea Shanty, pažymėdamas jo nerimą keliančią jėgą ir tiesumą. Be „stūko“ judėjimo, jis dalyvavo daugybėje solo ir grupinių parodų Jungtinėje Karalystėje bei tarptautiniu mastu. Jo įsipareigojimas iššūkoti įtvirtintus standartus ir plečiati menines ribas pelnė jam ištikimą kolekcionerų ir kritikų auditoriją.

Be drobės: poezija ir nuolatinė evoliucija

Nors jis pirmiausia žinomas dėl savo paveislių, Joe Machine yra taip pat poetas ir rašytojas. Ši dviguba kūrybinė praktika atspindi holistinį išraiškos požiūrį – norą tyrinėti tapatybės, traumos ir socialinės komentacijos temas per įvairius kūrybos būdus. Jo poezija dažnai dalijasi tą pačią tamsią intensyvumą ir konfrontacinę dvasią kaip ir jo paveisliai, gilindamiesi į asmenines patirtis ir visuomenės nerimą. Šiuo metu jis toliau kuria ir dalyvauja parodose, demonstruodamas nuolatinį meninės paieškos ištikimą ir gebėjimą prisigimtinti sudėtingas temas. Jis išlieka gyva balsu šiuolaikiniame mene, įkūnijantis grynos emocijos jėgą ir nekonvencionalius požiūrius.