Debbie dick

Šviesus palikta medžiaga: Keith Haring gyvenimas ir menas

Keith Allen Haring, vardas neatsiejus nuo 1980-ųjų metų Naujojo Jungtinės Karalystės aktyvio pulsavimo, buvo daug daugiau nei tik menininkas; jis buvo kultūrinis fenomenas. Gimęs Maiju 4, 1958 m., Reading, Pennsylvania, jo meninis kelionė nepradėjo formaliu akademiniu mokymuose, o nutiko išvaizduojimo žaidžiančiose vietovėse. Pagalvotas Walt Disney kvapžduotėmis ir Dr. Seuss, kartu su Charles Schulz klasikiniais komiksais, jaunas Keith išvilėjęs akį vizualiam pasakojimui. Jo tėvis, Allan Haring, pats amatūras juokbininkas, aukošdavė šią ankstyvę aistrą, neapibrėžiant pagrindą revolucionariam meninio garsui. Šis paformuojantis periodas įdovavo Haring'ą meilę uždrąsiam linijoms, paprastoms formoms ir pasakojimams, prieinamiems visiems – savybes, kurios vėliau apibrėžė jo ženlinį stilių. Trumpas laikotarpis Ivy School of Professional Art Pittsburgh nebuvo kenčiantis; jis tęskiro tiesią, asmeninę išreišką, įkvėptas Robert Henri „Meninio dvasiu“, pradedamas savęs atradimo kelio, rezoliuoti sukurti savo vizualų kalbą.

Nu metro krepšinio ilgais iki globalios ikonos

Įkainavimas į Naują Jungtinę Karalystę vėlius 1970-ųjų metų buvo kritiškai svarbus. Miesto centrinės menų scena buvo kūrybiškumo aušra, ir Haring greitai į tai įsmerdėsi, draugaujišdamasis su menininkais kaip Kenny Scharf ir Jean-Michel Basquiat. Tačiau jis nebuvo patenkintas ribojantis savo darbą galerijose ar studijose. Vietoje to jis atvedė savo meną tiesiai žmonėms, naudojant neįnaudotas reklamos lenteles Naujojo Jungtinės Karalystės metro stotelėse kaip savo kanavą. Naudodamas baltą gąvelę ant juodos paprastos popierio, Haring sukūrė nuolatinį srautą dinamiškų figūrų ir simbolių – šviesojantys šunys, šviesojantys kūdikiai, šokiančios figūros – kurie įkvapino keliaujančius ir paveržė kasdienį akimirkiais meninio susitikimo. Šie „metro piešiniai“ nebuvo vandalizmas; tai buvo dovana viešajam, spontanės gyvenimo ir energijos išreiškimas. Šis drąsus žingsnis panaudojo jį kaip unikalią balsą augančio gatvės menų judesioje, paverždamas tradicinius vartuoklius ir tiesiogiai susijęsuojantis su savo auditorija. Tai čia Haring iš tikrųjų pradėjo plėvinti savo ikoninį vizualinį žodyną, kuris buvo pažymėtas savo prieinamumu, optimizmu ir pagrindiniu socialiniu komentaru. Šviesojantis kūdikis, galbūt jo įpažįstinamiausia motyvas, pasirodė šiuo periodu – simbolis nevinotės, grynumės ir gyvenimo brangiosios vertės.

Menas kaip aktyvizmas: G여kite pasikeitimams balsas

Kai Haring'o garsumas augo visoje 1980-ųjų metų, taip pat rodo jo įsipareigojimas naudoti meną kaip socialinio pokyčio transportą. Jo darbas vis daugiau apdorojo šioje laikotarpyje akmingesnius klausimus – AIDS epidemiją, narkotikų vartojimą, rasinį neištovimą ir politinį represavimą. Skirtas muralis „Crack is Wack“ (1986), išdėstytas sporto kortelelėje Harleme, tapo ikonišku simboliu miesto kova su krąžiklio kokaino krize. Jis projektavo plakatus, palaikydamas saugiai sekso praktikų prašymus epidemijos apaugime, naudojant savo vifiąsias išvaizdį pateikti svarbūs sveikatos informacijas. Jo aktyvizmas išplėtėsi už nacionalines ribas; jis sukūrė „Laisvas Afrika“ plakatą 1985 m. ir 1986 m. įteisino Berlino sienos dalį – galingas pareigonybė prieš dalį ir represijas. Haring'o ryšys su Andy Warhol panaudojo jo vietą menininkų pasaulyje, vedant prie bendradarbiavimo, pavyzdžiui „Andy Mouse“, žaidmingas, tačiau sunkūs komentaras apie populiariają kultūrą ir žvaigždę. Jis suprato, kad menai turi galia pasinaudoti ribomis, sukelti pokalbį ir įkvėpti veiksmą.

Išligojantis įtakos ir ilgalaikis poveikis

Nepaisant jo laiko neapibrėžiamės mirties dėl susijusių su AIDS komplikacijomis 1990 m. vasario 16 d., vykusius amžiaus 31, Keith Haring palikta medžiaga vis dar rezonuoja šiandien. Jo darbas gaulina ne tik dėl estetinio pritraukio, bet ir už jo nepakankamą įsipareigojimą socialinei sąžiningai ir žmogaus ryšiams. Nakamura Keith Haring kolekcija Japonijoje, Hokuto, yra patikslė jo globaliam poveikiui, turėdama išsamų rinkinį jo piešinių, piktografijų ir skulptūrų. Muziejai visame pasaulyje rodo jo muralius ir kūrinį darbą, užtikrindami, kad jo pranešimas pasiektų naujas paaudas. Jo „Blueprint Drawings“, su savo įspūdingais juodoms ir baltoms išvaizdžiais apie kylančias figūras, pavyzdžiu rodo jo gebė imti kompleksines emocijas per paprastas formas. Haring'o įtaką galima matyti šiuolaikiniame gatvės menų, grafikos dizaino ir populiarios kultūros. Jis įrodė, kad mena gali būti tiek prieinama, tiek gili, žaidminga ir politiškai įkrauta.

• Pagrindinės įtakos: Walt Disney, Dr. Seuss, Charles Schulz, Robert Henri, Andy Warhol.
• Ženlinis stilius: Uždrąsios linijos, paprastos formos, vifios spalvos, prieinami pasakojimai.
• Pagrindinės temos: Socialinė sąžininga, aktyvizmas, seksualumas, gyvenimas ir mirtis, nevinotė ir korumpcija.

Jis įrodė, kad vienas linija, panaudotas su keturširdžiu ir aistrą, gali pasikeisti pasaulis. Jo darbas išlieka galingu priminimu apie tai, kaip svarbu naudoti kūrybiškumą kaip gerovės jėgį, įkvėpinant menininkus ir aktyvistus kalbėti tiesą valdžiai ir palaikyti teisingesnės bei lygiaresnės ateities. Eksploravdamas Haring'o pasaulį suteikia gilesnę supratimą apie jo viziją; resursai, tokie kaip Keith Haring fondas (haring.com), pateikia išsamų archyvą jo darbų ir įžvalgų apie jo meninį procesą. Jo palikta medžiaga nėra tik nuotraukų rinkinys, bet kvietimas susisiekti su aplinku pasauliu, išklausyti prielaidavimus ir priimti meną kaip pokyčių katalizatorius.