Autorius
Gimė Gjenova, इटarija
ankstyvasis gyvenimas ir mokslas
Bernardo Strozzi, žinomas에도 kaip il cappuccino ar il prete genovese, buvo iškilmingas itališko baroko paveikslas ir gravuotojas, gimęs 1581 metais Italijos Genujoje. Jo meninio kelionės pradžia įtvirtinos Cesare Corte, mažo mastelio genujoje paveikslautojo, dirbtuvėse, kurio vadovavimu Strozzi tobulino savo įgūdžius iki 1596 metų. Vėliau jis prisijungė prie inovatyvaus sienos paveikslų kūrijėjo Pietro Sorri dirbtuvių, kuris nukreipė Strozzi link natūralistinio stiliaus, suteikdami jo kūrybai naujos prasmės ir gyvybės.
meninė karjera
Strozzi karjeros istoriją galima suskirstyti į dvi pagrindines etapas: ankstyvąjį laikotarpį Genujoje ir vėlesnį kūrybinį gyvenimą Venecijoje. Genujoje jis realizavo įvairius projektus, įskaitant freskoja, nukreiptas San Domenico bažnyčios chorą, užsakytus išilgai Doria šeimos narių.
pagrindiniai darbai:
Šv. Dominyko regėjimas (paradizė) (preparatyvinis aliejus, esantis Museo dell’Accademia Ligustica Genujoje)
Dogo Francesco Erizzo portretas (nufilmuotas vos atvykus į Veneciją)
įtaka ir palikimas
Strozzi galingoji menė, pasižyminti prabangia spalvomų gama ir platiais traukų potepiais, pademonstravo itin didelę įtaką tiek Genujo, tiek Venecijos meninio vystymosi procesams. Jis laikomas vienu pagrindinių venecijos baroko stiliaus kūrėjų.
pastebimieji rėmėjai:
dogas Francesco Erizzo
katolikos kardinalas ir Venecijos patriarchas Federico Baldissera
iškilmingi venecijos menininkai, įskaitant Claudio Monteverdi ir Barbarą Strozzi
vėlesnieji metai ir mirtis
Vėlesnieji Strozzi metai buvo pažymėti jo veikla kaip inžinieriaus. Jis mirė Venecijoje 1ng 1644 metais, palikdamas po savęs turtingą palikimą kaip universalaus talento ir produktyvaus meistro. peržiūrėti daugiau Bernardo Strozzi darbų AllPaintingsStore: [https://AllPaintingsStore.com/@/bernardo-strozzi](https://AllPaintingsStore.com/@/bernardo-strozzi) atradite Pinacoteca di Vicenza, Italija, kurioje pristatomi darbai iš įvairių laikotarpių ir stilių: /lt/art/show/art-d3afpd-lt/
Muziejus
Parodoma Vienna, Austria
Atodėmės rūmai: atskleidžiant Vienos meninę sielą
Įžengiant į grandiozinę Vienos Kunsthistorisches muziejaus duris, tarsi grįžtum į pačią Europos meninės ambicijos širdį. Tai ne tik šedevrų saugykla, bet ir kolosališkas pastatas – Gottfried Semperio vizionieriškos architektūros įžanga, tapusi romantiško didybės įtvirtinimu, tyriai atspindinti Forum Romano prachtą ir užmezgianti gilią ryšį su klasikiniais idealais. Selesiam 1891 metais, šis kūrinys nebuvo suplanuotas kaip statiška eksponavimo erdvė; priešingai, Semperio siekė sukurti vietą, skirtą jaudinti susižvalgymą, kelti supratimą apie Vakarų meno evoliuciją ir, svarbiausia, kvėpuoti tuo pačiu dvasiniu ritmu, kurį slepia jo kolekcija. Patys pastato mastai – monumentali ž palestra Vienos panoramoje – akimirksniu perteikia Habsburgų imperijos ambicijas bei neįtikėtiną svarbą, suteiktą meno išsaugojimui ir šventimėms.
Muziejaus siela, be jokios abejonės, slypi paveiklių galerijoje – kvapą užgaunančioje erdvėje, kurioje meno istorijos titanai dominuoja savo buveme. Tai nėra tiesiog kolekcija; tai kruopščiai suplanuotas dialogas per šimtmečius. Pastebėkite, pavyzdžiui, Johannes Vermeerio
, kuris yra obsesinis tyrimas, atkartotas su neįtikėtinu tikslumu. Pats paveikslas yra langas į kūrinio kūrimo procesą, atskleikiantis itin kruopštų dėlionę, kurią paveikslas taiko siekiant įamžinti realybę – nuo subtilaus šviesos žvilgsnio ant audinio iki beveik pajudžiamo tylios kontemplacijos pojūčio, sklindančio iš paveikslingos figūros. Šio įtraukiantčio kūrinio šalia kabina Raphaelio
„Madona ant žolės“
, spinduliuojanti ramybę ir įtvirtinanti idealizuotą motinystės bei dieviškos malonės grožį. Rembrandtio savitrauksiniai, eksponuojami su jausmingu artimu, suteikia itin asmenišką žvilgsnį į paveiksluko kūrėjo psichiką – tai jautri, tačiau genialio sklaida žmogaus patirtį, peržengiančią laiką.
Kelionė per laiką ir senovę
Už žinomais Renesanso ir Baroko šedevrais Kunsthistorisches muziejus plečiasi dar toliau, siūlydamas tapatybės ryšį su pačios civilizacijos aušrai. Muziejaus Egipto kolekcija yra ypač išskirtinė, derantis su paties Kairo kolekcijomis; ji kviečia klestėtojus pasikraftyti tarp sarkofagų, papuoštų sudėtingais hieroglifais, ir prisimatyti laiku sustabdytus faraonų statulus. Šią senovės kelionę papildo Graikijos ir Romos antikienos skyrius, kuriame pristatomi skulptūros ir artefaktai, apšviečiantys pačius Vakarų kultūros pamatus. Istorijos tyrinėtojui Imperinė ginkluotuvė suteikia fascinuojantį žvilgsnį į karinį meistriškumę, kurioje saugoma įspūdingą ginklinė ir plėšrinė, atspindinti Habsburgų dinastijos galią ir prestižą.
Muziejaus įsipareigojimas saugoti pasaulinį turtą yra taip pat neįtikėtinai gilus – tai apima nuostabią muzikos instrumentų bei dvaro uniformų kolekciją, kurios kiekvienas elementas šnabžda istorijas apie prabangius šokius ir imperatorines ceremonijas. Tokia kolekcijų plėtra užtikrina, kad kiekvienas lankytojas, nesvarbu, ar būtų mokslininkas, ar tiesiog meno mylėtojas, rastų bendrą vibraciją su praeitis. Kuratoriai itin kruopščiai atstatė pradinę apšvietimo sąlygą daugelyje galerijų, leidėdami lankytojams pajusti spalvų ir tekstūros niuansus, kuriuos siekė meistrai, taip skatinant beveik pajudžiamą ryšį su kūrybiniu procesu.
Ringstraße architektūrinis palikimas
Gottfried Semperio projektas Ringstraße – monumentali urbanistinė planas, skirta išaukštinti Vieną kaip imperinio prachtumo simbolį – yra neatsiejamas nuo muziejaus. Kartu su Natūros istorijos muziejumi iškilę šie du didingi pastatai stovi kaip dvigubos Habsburgų galios kolonos, įtvirtindamos tikėjimą, kad klasikiniai idealai gali harmonizuoti su moderniais inžinerin čiaus inovacijomis. Integracija į Ringstraße buvo strateginis žingsnis pristatant Vieną kaip modernią, civilizuotą sostinę, vertą savo imperinio statuso. Pakilimas į kupolio apžvalgos platformą suteikia unikalią perspektyvą į turtingą miesto istoriją; tai tyčia sukurtas architektūrinis gestas, siekiantis sužavinti ir užtvirtinti Vienos vietą kaip pagrindinio meno inovacijų centro Europoje.
Pastaraisiais metais muziejus toliau skatina novatoriškas tyrimus apie meno tradicijas iš viso pasaulio. Žinomos parodos, tokios kaip
„Vizionieriai ir revoliucionieriai: menininkai, pakeitę meno pasaulį“
, gilino esminių figūrų gyvenimus, kurie perkszė meno horizontus nuo Impresionizmo iki Surrealizmo. Dinamiškai ir įtraukiančiai pristydamas meną, žengiant už statinių eksponatų ribas ir siūlant šviečias perspektyvas apie praeitį, Kunsthistorisches muziejus užtikrina, kad jo salės išliktų ne tik monumentu tai, kas buvo, bet ir gyvu, kvėpujančiu dialogu su tuo, kas dar ateis.
