Autorius
Gimė Argenteuil, Prancūzija
Early Life and Artistic Foundations
Georges Braque, gimęs Argenteuil mieste Francijoje 1882 metais, įvykdė kelionę į meno pasaulį, kurią iš tikrųjų simbolizavo XX amžiaus meno vystymosi kraštovaizdis. Jo vaikystė šeimoje, kurioje veikė namų dažytojai ir dekoratorių meistrai, ne tik suteikė jam praktinę meistriškumą medžiagoms, bet ir ankstyvą įvertinimą formasiai ir struktūrai. Nepaisant pradėti vykti savo tėvo keliu, Braque’s šlovingos kūrybinės instinkcijos greitai vedė jį į akademinę mokslą Argenteuil mieste Francijoje 1882 metais.
Pervažiuodamas Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Humberto akademijoje, prisijungdamas prie Paryžiaus meno gyvenimo šlovingos aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.
The Embrace of Fauvism and the Dawn of Cubism
Braque’s pasirinkimas fauvistinių principų – išraiškos spalvos ir emocijų – yra įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais. Šis laikotarpis buvo pažymiškas eksperimentais su spalvomis Paryžiui 1902 metais.
Švietimo akademijoje Humberto Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Paryžiaus meno gyvenimo šlovingą aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.
Innovation Through Fragmentation and Collage
Švietimo akademijoje Humberto Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Paryžiaus meno gyvenimo šlovingą aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.
Švietimo akademijoje Humberto Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Paryžiaus meno gyvenimo šlovingą aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.
Later Years and Enduring Legacy
Švietimo akademijoje Humberto Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Paryžiaus meno gyvenimo šlovingą aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.
Švietimo akademijoje Humberto Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Paryžiaus meno gyvenimo šlovingą aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.
Muziejus
Parodoma Londonas, United Kingdom
Tate Britanija: Nacionalinės dailės širdis Londone
Atsidūręs Temzės upės krante, Millbank gatvėje, Tate Britanija nėra tik galerija – tai gyvas britų meno raidos atspindys. Nuo įkūrimo, kai jis buvo skirtas puoselėti vietinius talentus, iki dabartinės tarptautinio modernaus ir šiuolaikinio meno ženklo pozicijos, muziejaus istorija neatsiejama susijusi su pačios šalies kelione laiku. 1897 metais įkurtas filantropo Henry Tate – vyro, kurio asmeninė kolekcija tapo galerijos pagrandu – Tate Britanija pradėjo savo veiklą su ambicinga misija: paminėti britų meno paveldo gausumą ir gilumą. Pradinis dėmesys buvo tvirtai nukreiptas į Tudorų ir Viktorianų epochos tradicijas, pateikdamas išsamų vaizdą per šiuos formavimusius amžius sukurtos dailės. Tačiau 1930-aisiais metais įvyko kertinis momentas, parengtas noru priimti modernizmo dinamiką, pažymėjęs ryškų atsiskyrimą nuo grynai istorinės reprezentacijos ir įtvirtinę Tate Britaniją kaip svarbų dalyvį tarptautinėje meno ekspresijos diskusijoje. Šiandien muziejus yra liudijimas šio nuolatinio vystymosi – vieta, kur praeities meistrų atgarsiai rezguoja kartu su šiuolaikinių menininkų drąsiomis vizijomis.
Pastato architektūra pati savaime yra žavus pasakojimas, sluoksniuota kompozicija, kuriame susitinka neoklasikinė didybė ir postmodernistinė eksperimentacija. Sidney R. J. Smith originalus dizainas, baigtas 1897 metais, iš karto paskelbė imperinio ambicijų aurą, atspindint Didžiosios Britanijos dominuojančią poziciją Europos meno scenoje. Jo įspūdingi stulpai, plačios portikos ir aukšti lubų skliautai buvo specialiai sukurti norint perteikti prestižą ir svarbą. Tačiau šis klasikinis fasadas dramatiškai kontrastuoja su James Stirling Clore galerija (1987 m.), drąsiu įsikišimu, kuriame pristatomi neįprasti medžiagų ir erdvių susitarimai – ryžtingas intelektinio smalsumo ir meninės naujovės teigimas. Šis tikslingas kontrastas daug kalba apie Tate Britanijos įsipareigojimą pagerbti tradicijas, tuo pačiu metu priimant eksperimentavimo dūrą.
Britų meno lobynas
Muziejaus kolekcija yra ne ką mažiau nei stulbinanti, apimanti daugiau kaip šešis šimtmečius britų meninės raiškos. Nuo atidžiai sukurtų Tudorų laikų plokštelių paveikslų – rodančių augantį pasitikėjimą ir gimstančią tautinę tapatybę – iki emocionaliai įkrauktų Francis Bacon portretų, galerija siūlo neprilygiamą kelionę per britų meno raidą. Pagrindiniai akcentai yra J.M.W. Turnerio kvėpiantys kraštovaizdžiai, užfiksuojantys puikius grožio momentus naudojantis meistrišku šviesos ir spalvos vartojimu; įstabūs Pre-Raphaelito paveikslai, apdainuojantys romantizmą ir mitologiją; bei David Hockney ryškios kūriniai, atspindintys pokario Britanijos dinamiką. Kolekcija tęsiasi už dailės ribų ir apima skulptūras, grafikos albumus, piešinius bei dekoratyvines menus, suteikiant visapusišką britų meninės kultūros supratimą.
Turnerio palikimas
Tate Britanijos santykis su J.M.W. Turneriu yra ypač gilus, pasibaigiantis neprilygstančia kolekcija, kuri tapo muziejaus identiteto pagrindiniu akmeniu. Galerijoje saugoma stulbinančiai išsami Turnerio darbų parinktis – įskaitant „Sniegas audra – garlaiviai Red Wharf“ (Snow Storm – Steamers on Red Wharf), šedevrą, kuriame puikiai iliustruojamas jo revoliucinis požiūris į kraštovaizdžio tapybą. Šis ikoninis kūrinys ir kiti kolekcijoje esantys darbai parodo Turnerio išskirtinį gebėjimą užfiksuoti ne tik scenos vizualinę išvaizdą, bet ir jos emocinį atgarsį. Jo naujoviškas šviesos, spalvos ir teptuko naudojimas sukūrė judesio ir dramatizmo jausmą, amžinai pakeisdamas britų meno eigą. Turnerio darbų Tate Britanijoje gausumas ir kokybė daro jį būtina vieta bet kam, kas rimtai studijuoja arba gerbia šį svarbų meninės istorijos veikėją.
Šviesos ir naujovės už muziejaus sienų
Tate Britanija pranoksta tradicinio muziejaus vaidmenį; ji veikia kaip dinamiškas kultūros centras, skirtas ugdyti kūrybiškumą ir įtraukti auditoriją visų amžių. Muziejaus įsipareigojimas prieinamumui eina toli už fizinės erdvės ribų, remiantis tvirta skaitmenine priemone, kuri teikia virtualius turus, internetines kolekcijas ir interaktyvias patirtis, pasiekiamas visame pasaulyje. Be to, Tate Britanija remia naujus menininkus per kasmetinį Turnerio prizų renginį – generuodama kritikos diskusijas ir šlobindama naujoves šiuolaikiniame meno pasaulyje. Jo nuolatiniai pastangos susisiekti su savo bendruomene – organizuojant viešuosius renginius, bendradarbiaujant su vietinėmis organizacijomis – sustiprina jo padėtį kaip Londono kultūros kraštovaizdžio pagrindą.
Galų gale, Tate Britanija yra daugiau nei tik meno kūrinių kolekcija; tai gyvas britų meninio paveldo atspindys – ryškus liudijimas apie šalies besivystančią tapatybę. Jo architektūrinė didybė, kartu su įvairiomis kolekcijomis ir neprilygstančiu įsipareigojimu įtraukti visuomenę, kuria imli patirtis, pranokdama tradicinius muziejaus ribas. Nuo praeities meistrų atgarsčių iki šiuolaikinių menininkų drąsių išraiškų, Tate Britanija pasakoja įtikinamą kroniką – gyvą liudijimą britų meno ir kultūros, nuolat formuo jamą istorijos, naujovės ir kūrybiškumo amžinojo dvasios dėka.
