Popieriaus formatas

Studentų kūrybos vadovas

Mandola

Vardas ir pavardė Klasė Data

Žoržas Brakas, Mandola (1910), Tate Gallery. Reprodukcija skirta informacinėms tikslams; teisės priklauso teisėsобладаiciui.

Pagrindinė informacija

Autorius
Žoržas Brakas wikioo.org/lt/artists/zorzas-brakas_lt/
Autoriaus datys
1882 – 1963
Spalvotas
1910
Mediumas
Aliejus ant drobės
Originalus dydis
71 x 56 cm
Judėjimas
Analytical Cubism Objects broken apart and shown from several viewpoints at once, all flattened onto one surface.
Laikotarpis
Modernizmas
Viešintas
Tate Gallery wikioo.org/lt/museums/tate-gallery-londonas_lt/
Matmenys
71 x 56 cm
Metai
1910
Technika
Aliejus ant drobės
Vieta
Tate Modern, Londonas

Kontekste

Mandola — Žoržas Brakas

Koks yra jo dydis?

Originalios matmenys yra 71 × 56 cm (aukštis × plotis), čia pateikta šalia vidutinio ūgio suaugusiojo.

Kada tai buvo nupiesta?

  1. 1880
  2. 1890
  3. 1900
  4. 1910
  5. 1920
  6. 1930
  7. 1940
  8. 1950
  9. 1960

Šviesoplėvis: Žoržas Brakas gyvenimas (1882–1963) ▲ šis kūrinys, 1910

Palyginti su kitais kūriniais

Pasirinkite vieną viršuje esantį kūrinį: nurodykite du panašumų su šiuo kūriniu ir vieną skirtumą.

Daugiau šiam kūriniui priderančių darbų: wikioo.org/lt/art/similar/georges-braque-mandola-8YDF5J-lt/

Spalvų paletė

Matuota iš vaizdo

    Pagrindinė spalva

    Raudonotas rudusis #9ba291

    Išsaugota paletė

    • #9BA291
    • #233134
    • #616F67
    • #CBCEB9
    Paletė
    Neutralios spalvos Dominiruojanti spalvų grupė paveikslėlyje.
    Pagrindinė spalva
    Raudonotas rudusis
    Intensyvumas
    Subalansuota Kiek spalvų yra prisigamintų ir kokios jos yra ryškios – nuo vienos nuolydžios spalvos iki daugybės ryškių tonų.
    Kontrastas
    Teiginys Kiek spalvų skiriasi šviesos ir ryškumo dėkingai per visą paveikslą.
    Harmonija
    Švelniai sumaišytų spalvų paletė Kaip spalvos dera tarpusavyje – nuo kontrastuojančių iki visiškai suvienytų.
    Ryškumas
    Ryškus Bendras vaizdo šviesumas ar tamsumas, nuo gilių šešėlių iki ryškių šviesos dėliojų.
    Sodrumas
    Blėščias Spalvų gryrumas ir intensyvumas svyruoja nuo beveik pilkšų iki visiškai ryškių.

    Apie šį kūrinį

    Mandola — Žoržas Brakas

    Pastabos apie šį kūrinį

    Šis tekstas parengtas remiantis patvirtintais šio vadovėjo šaltiniais. Katalogo informacija pateikiama vadovėjo pirmajame skyriuje.

    Elementai
    Fragmentuota kompozicija
    Kryptis
    Analitinė kubizmas
    Menininkas
    Žoržas Brakas
    Pavadinimas
    Mandola
    Stilius
    Kubizmas
    Tema
    Instrumento dekonstrukcija
    Įtaka
    Polis Sezanas

    "Mandola": Analitinio Kubizmo Akmeninė Pamoka

    Žiūrint į Žoržo Brako 1910 metų drobę "Mandola", nesunku pasijausti tarsi apimtas keisto, beveik hipnotizuojančio susipainojimo. Tai ne paprastas muzikinio instrumento atvaizdas; tai – drąsių meninių eksperimentų rezultatas, revoliucionavęs XX amžiaus dailę ir sukūręs naują kryptį – analitinį kubizmą. Brako kūrinys nėra skirtas tiesiogiai perteikti realybę, o išardyti ją į atskirus geometrines fragmentus, kad galėtume pažvelgti į objektą iš daugybės perspektyvų vienu metu. "Mandola" – tai ne tik paveikslas, bet ir intelektualus dialogas su žiūrovu, kviečiantis aktyviai dalyvuoti interpretacijos procese.

    Formos Defragmentacija ir Spalvinė Paletė

    Šis kūrinys pasižymi itin fragmentuota kompozicija, kurioje susipina daugybė geometrinių plokštelių. Dominavo subtilios spalvos – pilki atspalviai, rudiniai, ochra ir švelnūs žalsvi tonai. Brako pasirinkimas atsisakyti ryškių dažų yra neatsiejamas nuo jo noro analitiškai nagrinėti formą ir struktūrą. Linijos čia aštrios ir kampingos, sukuriantios dinamišką ir netolygų vaizdinį. Instrumento elementai – korpusas, garso anga, kaklas ir stygos – yra atpažinimi, tačiau jie taip pat abstrahuoti iki tokio lygio, kad jų atpažinimas reikalauja aktyvaus žiūrovo įsitraukimo. Matomas dažų sluoksniavimas suteikia paveikslui tekstūrą ir gylį, nepaisant jo plokštumo.

    Istorinis Kontekstas ir Meninė Inovacija

    "Mandola" buvo sukurta intensyvaus bendradarbiavimo su Pablu Pikaso laikotarpiu, todėl atspindi analitinio kubizmo pagrindinius principus. Abu menininkai išdrįso mesti iššūkį tradiciniams atvaizdų būdams ir tyrė daugybės perspektyvų vienu metu, bei dekonstruodami objektus į jų fundamentalią geometrinę sudėtį. Brako kūriniui didelę įtaką padarė Polio Sezano pabrėžtas struktūros svarbumas ir jo tyrimai apie tai, kaip dailininkai atvaizduoja šviesą ir perspektyvą. "Mandola" eina dar toliau – ji ne tik rodo objektą iš skirtingų kampų, bet ir dekonstruoja patį instrumento konceptą, pristatydama jo esmę per fragmentuotą formą.

    Simbolizmas ir Emocinis Rezsonansas

    Instrumento dekonstrukcija "Mandoloje" nėra tik formalus eksperimentas; tai – simbolinė atsisakymo nuo tradicinių atvaizdų ir naujo būdo pažvelgti į pasaulį išraiška. Paveikslas sukelia keistą, beveik nerimą keliantį jausmą, tarsi žiūrint į kažką, kas yra kartu ir artimas, ir nepažįstamas. Tačiau šis susipainojimas taip pat gali būti interpretuojamas kaip atvertis naujiems supratimams – galimybė pamatyti objektą ne tik iš vieno, bet iš daugybės perspektyvų, suvokti jo sudėtingumą ir gylį. "Mandola" kviečia žiūrovą tapti aktyviu dalyviu meninės kūrinio interpretacijoje, kartu su Braku tyrinėjant formos, erdvės ir suvokimo ribas. Tai – ne tik paveikslas, bet ir kelionė į moderniosios dailės sferas.

    Virus ir muziejus

    Autorius

    Žoržas Brakas

    Gimė Argenteuil, Prancūzija

    Early Life and Artistic Foundations

    Georges Braque, gimęs Argenteuil mieste Francijoje 1882 metais, įvykdė kelionę į meno pasaulį, kurią iš tikrųjų simbolizavo XX amžiaus meno vystymosi kraštovaizdis. Jo vaikystė šeimoje, kurioje veikė namų dažytojai ir dekoratorių meistrai, ne tik suteikė jam praktinę meistriškumą medžiagoms, bet ir ankstyvą įvertinimą formasiai ir struktūrai. Nepaisant pradėti vykti savo tėvo keliu, Braque’s šlovingos kūrybinės instinkcijos greitai vedė jį į akademinę mokslą Argenteuil mieste Francijoje 1882 metais.

    Pervažiuodamas Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Humberto akademijoje, prisijungdamas prie Paryžiaus meno gyvenimo šlovingos aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.

    The Embrace of Fauvism and the Dawn of Cubism

    Braque’s pasirinkimas fauvistinių principų – išraiškos spalvos ir emocijų – yra įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais. Šis laikotarpis buvo pažymiškas eksperimentais su spalvomis Paryžiui 1902 metais.

    Švietimo akademijoje Humberto Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Paryžiaus meno gyvenimo šlovingą aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.

    Innovation Through Fragmentation and Collage

    Švietimo akademijoje Humberto Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Paryžiaus meno gyvenimo šlovingą aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.

    Švietimo akademijoje Humberto Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Paryžiaus meno gyvenimo šlovingą aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.

    Later Years and Enduring Legacy

    Švietimo akademijoje Humberto Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Paryžiaus meno gyvenimo šlovingą aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.

    Švietimo akademijoje Humberto Paryžiui 1902 metais, Braque tęsė savo studijas Paryžiaus meno gyvenimo šlovingą aplinkos. Čia jis susitikęs su artistas Marie Laurencin ir Francis Picabia, kuriuos įvykdė šlovingą kūrybinę instinkciją Francijoje 1882 metais.

    Muziejus

    Tate Gallery

    Parodoma Londonas, United Kingdom

    Tate Britanija: Nacionalinės dailės širdis Londone

    Atsidūręs Temzės upės krante, Millbank gatvėje, Tate Britanija nėra tik galerija – tai gyvas britų meno raidos atspindys. Nuo įkūrimo, kai jis buvo skirtas puoselėti vietinius talentus, iki dabartinės tarptautinio modernaus ir šiuolaikinio meno ženklo pozicijos, muziejaus istorija neatsiejama susijusi su pačios šalies kelione laiku. 1897 metais įkurtas filantropo Henry Tate – vyro, kurio asmeninė kolekcija tapo galerijos pagrandu – Tate Britanija pradėjo savo veiklą su ambicinga misija: paminėti britų meno paveldo gausumą ir gilumą. Pradinis dėmesys buvo tvirtai nukreiptas į Tudorų ir Viktorianų epochos tradicijas, pateikdamas išsamų vaizdą per šiuos formavimusius amžius sukurtos dailės. Tačiau 1930-aisiais metais įvyko kertinis momentas, parengtas noru priimti modernizmo dinamiką, pažymėjęs ryškų atsiskyrimą nuo grynai istorinės reprezentacijos ir įtvirtinę Tate Britaniją kaip svarbų dalyvį tarptautinėje meno ekspresijos diskusijoje. Šiandien muziejus yra liudijimas šio nuolatinio vystymosi – vieta, kur praeities meistrų atgarsiai rezguoja kartu su šiuolaikinių menininkų drąsiomis vizijomis.

    Pastato architektūra pati savaime yra žavus pasakojimas, sluoksniuota kompozicija, kuriame susitinka neoklasikinė didybė ir postmodernistinė eksperimentacija. Sidney R. J. Smith originalus dizainas, baigtas 1897 metais, iš karto paskelbė imperinio ambicijų aurą, atspindint Didžiosios Britanijos dominuojančią poziciją Europos meno scenoje. Jo įspūdingi stulpai, plačios portikos ir aukšti lubų skliautai buvo specialiai sukurti norint perteikti prestižą ir svarbą. Tačiau šis klasikinis fasadas dramatiškai kontrastuoja su James Stirling Clore galerija (1987 m.), drąsiu įsikišimu, kuriame pristatomi neįprasti medžiagų ir erdvių susitarimai – ryžtingas intelektinio smalsumo ir meninės naujovės teigimas. Šis tikslingas kontrastas daug kalba apie Tate Britanijos įsipareigojimą pagerbti tradicijas, tuo pačiu metu priimant eksperimentavimo dūrą.

    Britų meno lobynas

    Muziejaus kolekcija yra ne ką mažiau nei stulbinanti, apimanti daugiau kaip šešis šimtmečius britų meninės raiškos. Nuo atidžiai sukurtų Tudorų laikų plokštelių paveikslų – rodančių augantį pasitikėjimą ir gimstančią tautinę tapatybę – iki emocionaliai įkrauktų Francis Bacon portretų, galerija siūlo neprilygiamą kelionę per britų meno raidą. Pagrindiniai akcentai yra J.M.W. Turnerio kvėpiantys kraštovaizdžiai, užfiksuojantys puikius grožio momentus naudojantis meistrišku šviesos ir spalvos vartojimu; įstabūs Pre-Raphaelito paveikslai, apdainuojantys romantizmą ir mitologiją; bei David Hockney ryškios kūriniai, atspindintys pokario Britanijos dinamiką. Kolekcija tęsiasi už dailės ribų ir apima skulptūras, grafikos albumus, piešinius bei dekoratyvines menus, suteikiant visapusišką britų meninės kultūros supratimą.

    Turnerio palikimas

    Tate Britanijos santykis su J.M.W. Turneriu yra ypač gilus, pasibaigiantis neprilygstančia kolekcija, kuri tapo muziejaus identiteto pagrindiniu akmeniu. Galerijoje saugoma stulbinančiai išsami Turnerio darbų parinktis – įskaitant „Sniegas audra – garlaiviai Red Wharf“ (Snow Storm – Steamers on Red Wharf), šedevrą, kuriame puikiai iliustruojamas jo revoliucinis požiūris į kraštovaizdžio tapybą. Šis ikoninis kūrinys ir kiti kolekcijoje esantys darbai parodo Turnerio išskirtinį gebėjimą užfiksuoti ne tik scenos vizualinę išvaizdą, bet ir jos emocinį atgarsį. Jo naujoviškas šviesos, spalvos ir teptuko naudojimas sukūrė judesio ir dramatizmo jausmą, amžinai pakeisdamas britų meno eigą. Turnerio darbų Tate Britanijoje gausumas ir kokybė daro jį būtina vieta bet kam, kas rimtai studijuoja arba gerbia šį svarbų meninės istorijos veikėją.

    Šviesos ir naujovės už muziejaus sienų

    Tate Britanija pranoksta tradicinio muziejaus vaidmenį; ji veikia kaip dinamiškas kultūros centras, skirtas ugdyti kūrybiškumą ir įtraukti auditoriją visų amžių. Muziejaus įsipareigojimas prieinamumui eina toli už fizinės erdvės ribų, remiantis tvirta skaitmenine priemone, kuri teikia virtualius turus, internetines kolekcijas ir interaktyvias patirtis, pasiekiamas visame pasaulyje. Be to, Tate Britanija remia naujus menininkus per kasmetinį Turnerio prizų renginį – generuodama kritikos diskusijas ir šlobindama naujoves šiuolaikiniame meno pasaulyje. Jo nuolatiniai pastangos susisiekti su savo bendruomene – organizuojant viešuosius renginius, bendradarbiaujant su vietinėmis organizacijomis – sustiprina jo padėtį kaip Londono kultūros kraštovaizdžio pagrindą.

    Galų gale, Tate Britanija yra daugiau nei tik meno kūrinių kolekcija; tai gyvas britų meninio paveldo atspindys – ryškus liudijimas apie šalies besivystančią tapatybę. Jo architektūrinė didybė, kartu su įvairiomis kolekcijomis ir neprilygstančiu įsipareigojimu įtraukti visuomenę, kuria imli patirtis, pranokdama tradicinius muziejaus ribas. Nuo praeities meistrų atgarsčių iki šiuolaikinių menininkų drąsių išraiškų, Tate Britanija pasakoja įtikinamą kroniką – gyvą liudijimą britų meno ir kultūros, nuolat formuo jamą istorijos, naujovės ir kūrybiškumo amžinojo dvasios dėka.

    Kur skaityti daugiau

    Raskite internete

    QR kodas, vedantis į Mandola atsisiuntimo puslapį

    wikioo.org/lt/art/download/georges-braque-mandola-8YDF5J-lt/

    Citavimo šio kūrinio duomenys

    MLA
    Brakas, Žoržas. Mandola. 1910, Tate Gallery. https://wikioo.org/lt/art/georges-braque-mandola-8YDF5J-lt/
    APA
    Brakas, Žoržas (1910). Mandola [Painting]. Tate Gallery. https://wikioo.org/lt/art/georges-braque-mandola-8YDF5J-lt/
    Chicago
    Žoržas Brakas. Mandola. 1910. Tate Gallery. https://wikioo.org/lt/art/georges-braque-mandola-8YDF5J-lt/
    Harvard
    Brakas, Žoržas (1910) Mandola. Tate Gallery. Available at: https://wikioo.org/lt/art/georges-braque-mandola-8YDF5J-lt/

    Pažiūrėkite atidžiai

    Mandola — Žoržas Brakas

    Atidžiai pažvelkite

    Atsakykite savo žodžiais. Čia nėra neteisingų atsakymų – yra tik atsakymai, kuriuos galite paaiškinti.

    1. Kas pirmiausia patraukia jūsų dėmesį ir kodėl?
    2. Kokie spalvos ar formos sukuria nuotaiką — ir kokia tai nuotaika?
    3. Mūsų kataloge šis kūrinys priskirtas prie: musical instrument, fragmentation, geometric. Ar sutinkate? Ką pridėtumėte arba pašalintumėte?
    4. Prisiminkite Vyras su gitara (1914), apie kurią buvo rašyta anksčiau šiame vadove. Įvardinkite dvi bendras detales su šiuo kūriniu ir vieną skirtumą.
    5. Analytical Cubism: Objects broken apart and shown from several viewpoints at once, all flattened onto one surface. Kur tai galima pastebėti šiame darbe?

    Jūsų atsakymas

    Parašykite trumpą pastraipę apie šį kūrinį. Naudokite šio vadovėjo ankstesnių dalių faktus bei savo anksčiau pateiktus atsakymus.

    Karo testas

    Mandola — Žoržas Brakas

    Kiek gerai pažįstate šį kūrinį?

    Pasirinkite po vieną atsakymą į kiekvieną iš 5 žemiau pateiktų klausimų. Kiekvienas turi tik vieną teisingą atsakymą.

    1. 1. Kaip vadinasi šis kūrinys?

      • A Muzikos instrumentas
      • B Mandola
      • C Nusidėmėsio natūra mortis
    2. 2. Kokiu stiliumi sukurtas šis kūrinys?

      • A Impressionizmas
      • B Analitinis kubizmas
      • C Realiazmas
    3. 3. Kokius spalvų atspalvius dominuoja kūrinyje?

      • A Ryškūs ir sodri
      • B Malti pilki, rudos ir žalsvos
      • C Pastelių tonai
    4. 4. Kas sukūrė šį kūrinį?

      • A Pablo Picasso
      • B Georges Braque
      • C Claude Monet
    5. 5. Kokia pagrindinė kūrinio tema?

      • A Peizažas
      • B Muzikos instrumentas ir jo dekonstrukcija
      • C Portretas

    Mano rezultatas: ____ iš 5

    Atsakymai — mokytojui

    Ši dalis spausdinama atskira puslapio, todėl kopijuojant jos nereikia įtraukti.

    1B · 2B · 3B · 4B · 5B