Autorius
Gimė Baltimore, JAV
Pradiniai metai ir išsilavinimas
Gimė: Morris Louis Bernstein, 1912 m. lapradžio 28 d., Baltimoras, Merilando valstija
Pagrindiniai seniniai: Louis Bernstein (prekių vadybininkas) ir Cecelia Luckman Bernstein.
Išsilavinimas: Studijavo Baltimoro viešiuosiuose mokyklose; Maryland Institute of Fine and Applied Arts (dabar MICA), 1929–1932 m. Mokslinį laipsnį įgyti nepavyko.
Pirminiais įtakos veikėjais buvo Eugene Speicher ir Paul Cézanne.
Vaikystėje rodė didelį susidomėjimą menu, kurį skatinusi jo šeima, nepaisant riboto galimybių Baltimoro mieste.
Meistro kūrybos vystymasis ir pagrindinės įnašos
1930-talas: Siekdamas išlaikyti save kūrybai, dirbo įvairiuose laisvo laiko darbuose (darbas su daržovėmis, skalbimo paslaugos, Gallup apklausų tyrimai).
1934–1936 m.: Dalyvavo projektuose „Public Works of Art Project“, kurio stenceles kūrė kartu su Sam Swerdloff.
1936–1937 m.: Persikėlė į Niujorką; eksperimentavo su naujomis technika Siqueiros dirbtuvėse.
„Magna“ dažų atradimas (1948 m.): Tai buvo lūžio momentas – Louis tapo „Magna“ dažų, naujai sukurtų alyvos pagrindu akrilinio tipo dažų, naudojimo pionieriumi. Šie dažai, sukurtいい Leonardui Bocourui ir Samui Goldenui specialiai jam, suteikė jo darbams dar didesną skystumą ir skaidrumą.
Helen Frankenthaler įtaka: 1953 m. Louis ir Kenneth Noland aplankė Frankenthaler studiją ir buvo giliai sužavėti jos „skalavimo“ (stain) technikos paveikslų (ypač kūrinio „Kalnai ir jūra“). Tai įkvėpė juos eksperimentuoti su pilimo ir skaidrinimo technika.
„Užuolaidų“ paveikslai ir spalvų laukų inovacijos
Brandūs „Užuolaidų“ (Veil) paveikslai (1954 m.): Jos pasižymi susipynusiais, vienas ant kito užsidėtus skaidrių spalvų sluoksniu, kurie buvo įpilami į paruoštą arba neparuoštą drobę.
Technika: Labai priterptas dažai buvo tepami ant neprimuotu, nesustrengto drobės, todėl jie laisvai tekėjo per nuolydinę paviršinę plokštę, sudurdami półskaidrias spalvų užuolaidas. Tai pašalino grūdinimus ir pabrėžė paveikslų plokščtumą.
Spalvų laukų tapybos (Color Field Painting): Louis tapo pagrindine spalvų laukų tapybos figūra, supaprastindamas vaizdinę erdvę ir akcentuodamas intensyvių spalvų plokščtes. Jis buvo „Washington Color School“ judėjimo dalis.
Serijos ir stiliai: Be „Užuolaidų“ serijos, jis tyrinėjo tokias temas kaip gėlės, kolonos (1960 m.), išskleistos serijos (1960–1961 m.) – kurios pasižymėjo neopačiu spalvų srausmais – bei juostinės tapybos (1961–1962 m.).
Didieji pasiekimai ir istorinė reikšmė
Spalvų laukų tapybos pionierius: Louis yra pripažintas kaip esminis spalvų laukų tapybos inovatorius, lygiagretis su Kenneth Noland ir Helen Frankenthaler.
Įtaka Abstraktiniam ekspresionizmui: Jo darbai išplėtė Abstraktinio ekspresionizmo ribas, susitelkdami į spalvą ir plokščtumą, o ne į gestą ar kompoziciją.
„Washington Color School“: Svarbus šio įtakingo judėjimo dalyvis, pabrėžęs redukcinį požiūrį į tapybą.
Darbu naikinti: Pastebėta, kad Louis tarp 1955 ir 1957 metų sunaikino daug savo paveikslų, kas atspindėjo jo kritinę savievertinimą.
Palikimas: Jo dėmesys į spalvą, plokščtumą ir dažų materialumą ir toliau daro įtaką šiuolaikiniams menininkams.
Vėlesnieji metai ir mirtis
Louis nepertraukiamai kūrė iki pat savo mirties.
Mirtis: Mirė 1962 m. rugsėjo 7 d. Vašingtone, D.C., būdamas 49 metų.
Įsimintinos parodos (1963 m.): Po jo mirties Solomon R. Guggenheim muziejuje buvo surengta svarbi paroda.
Retrospektyvos: Vėliau vyko didelės retrospektyvios parodos Bostono grožio meno muziejuje (1967 m.) ir Vašingtono nacionalinėje meno galerijoje (1976 m.).
Muziejus
Parodoma Londras, Didžioji Britanija
Tate Modern: miesto, kurio urbano inovacija tampa istorija
Įsėkęs milžiniškos Bankside elektrinės skeletinėse liekanose, Tate Modern yra daugiau nei tiesiog galerija; tai Londono neustruktūruotos atgimimo įrodymas ir gyvybingas šiuolaikinio meno centras. 2000 metais užbaigtas po sunkios, penkiolikos metų trukmės transformacijos, pats pastatas iškart traukia dėmesį – tai dramatiška brutalistinio betono ir spindinčio stiklo suderinimo kontrastas, dominuojantis Southwark panoramoje. Architektai Herzog & de Meuron sukūrė struktūrą, kuri ne tiesiog priklauso menui, bet pati
tampa
meno dalimi, atspindėdama dinamišką miesto energiją ir nuolatinį dialogą su praagre. Pradinė elektrinės pramoninė širdis – Turbinų siena, dabar tapusi veiksminga erdvė monumentalios instaliacijoms – išlieka galingu Londono gamybinės paveikštės atminimu, o aplenkingos parodos švęčia meninės išraiškos evoliuciją XX ir XXI amžiuje.
Pagrindiniai architektūriniai elementai:
Įspūdingas „dvigubos skylutės“ stogas, tyrinė atsidavimas elektrinės pradiniam dizainui, yra galbūt žymiausias Tate Modern atpažįstamumas. Jo platumas suteikia erdvę didmenėms parodoms ir siūlo kvapą gniaužiančius vaizdus į miestą.
Turbinų siena:
Ši milžiniška erdvė tarnauja kaip dinamiška scena imersinėms instaliacijoms, dažnai plečiant meninės konvencijos ribas ir iššūkį teikdama žiūrėtojų suvokimui.
Katilų salė:
Anksčiau čia buvo elektrinės katilai, o dabar ši zona priklauso intymnesnėms parodoms ir suteikia fascinuojantį žvilgsnio į pastato transformaciją.
Kolekcija, į šaknus įsišaknijusi modernizme
Tate Modern kolekcija yra tyčia orientuota į tarptautinį modernų ir šiuolaikinį meną, kurį kūrė nuo 1900 metų, taip siūlydama panoraminį vaizdą į meno judėjimus ir stilius, suformavusius mūsų pasaulį. Tai nėra tiesiog chronologinis apžvalgos tekstas; galerija prioritetą teikia kūriniams, kurie įkvepia inovaciją, eksperimentą ir socialinę komentarą. Čia rasite ikonines dalis iš Picasso, Matisse, Warhol, Rothko ir daugybės kitų – menininkų, kurių darbai ir šiandien rezonuoja su auditorija. Kolekcija neapsiriboja tapybiniu ir skulptūrininiu menu; ji apima fotografiją, filmą, performansą ir skaitmeninį medias, atspindėdama evoliucionę meninės praktikos prigimtį.
Picasso „Les Demoiselles d'Avignon“:
Esminis kūrinys kubizmo vystymose, šis paveikslas demonstruoja radikalų Picasso eksperimentą su forma ir perspektyva.
<įb>Warhol „Campbell’s Soup Cans“: Šis svarbus Pop meno kūrinys suvedė į tai tradicines meno sąvokas ir kasdienius daiktus pakėlė į aukštosios kultūros statusą.
Rothko spalvų laukų tapybė:
Šie dideli drobės sukelia kontemplacijos ir spiritualybės pojūtį per gilią spalvų naudojimą.
Parodos, kurios įtrokina dialogą
Tate Modern stiprybė slypi ne tik jos nuolatinėje kolekcijoje, bet ir nuolat mąstymą skatinančiuose laikinojoje parodose. Galerija reguliariai rengia dideles retrospektyvas, temines grupines parodas ir specifines erdvėms pritaikytas instaliacijas, kurios prisilieka prie šiuolaikinių socialinių ir politinių klausimų. Šios parodos dažnai kviečia į dialogą ir debatus, skatindami lankytojus apsvarstyti savo požiūrį į aplinkinį pasaulį. Vienas iš naujausių akcentų – tyrimai apie tapatybę, klimato pokyčius ir meno vaidmenį visuomenėje. Galerijos įsipareigojimas pristatyti įvairias balsus ir perspektyvas užtikrina, kad visada bus kažkas naujo ir įtraukiančio.
Žinomos praeities parodos:
Marina Abramović: Menininkė kaip aktyvistė
Ai Weiwei: Padaryta Kinijoje
Jeff Koons: Baliono šuo
Erdvė meno ateičiai
Tate Modern nėra tik meno saugotuvas; tai aktyvus dalyvis formuojant jo ateitį. Galerija investuoja daug į tyrimus, švietimą ir bendruomenės įtraukimą, puoselėdama gyvybingą meninės kūrybiškos ekosistemą. Tolystingi plėtros projektai – įskaitant planuojamą Pietinio plėtinio užbaigimą – demonstruoja įsipareigojimą kurti nuolat evoliucionuojančias erdvės tiek menininkams, tiek auditorijai. Be daugiau nei muziejaus, Tate Modern yra dinamiškas kultūrinis lėktuvėlis, įkaipinti Londono inovacijų, atsparumo ir nepagrįstamos tikėjimo jėga pakeisti mūsų supratimą apie save ir pasaulį.