The Drinker Rankiniu būdu tapyta aliejaus reprodukcija

Pradinis gyvenimas, šeima ir mokslas

1862 m. gegužės 24 d., Vercneke, Vokatijoje, gimė Friedrich Fehr, į pasaulį, kurį formavo stabili ir užtikrinta jo tėvo, notarų Kasparo Fehr, ranka. Jo motina, Anna, didino jį šiame tvarkingame aplinkoje, sukuriant pagrindus gyvenimui, kuris vėliau keliaus iš notarų namų teisinių niuansų į kūrybiškas akademijos disciplinas. Prieš to, kai jis pirmą kartą pak подня į šerpus ieškodamas savo kelio, jis ieškojo žinių Würzburgo Realgymnasium mokykloje, kur pradėjo kristalizearis jo ankstyvoji išsilavinimo etapas.

Vaizdinio meno traukos jėga galiausiai nukreipė jį nuo klaselių ir nukeliaudama link prestižinės Miuncheno grožio meno akademijos. Ten jis atvyko 1878 m., pradėdamas ilgo ir formavo studijų laikotarpį, kuris tęsis iki 1884 m. Būtent akademiijos sienų viduje, patuedamas patyrusų meistrų vadovavimu, buvo kalviai jo techninis meistriškumas. Jis studijavo formos ir šviesos niuansus kartu su Alexander Strähuber, Gyula Benczúr ir Ludwig von Löfftz, kurių kiekvienas prisidūrėjo į jo rankos ir akių ugdymą.

Akademinė karjera ir mokymas

Po formatyvo metų ir transformatyvaus laikotarpio Italijoje, kurį jam padarė Martin von Wagner fondo stipendija, Friedrich Fehr siekė prabudinti ir išugdyti kitą painerių kartą. Kartu su Ludwigiu Schmid-Reutte ir Pauliu Nauen, jis įkūrė privačią meno mokyklą – ambiciją, kuri vėliau prie jo durų patraukė išskirtinius talentus. Šis mokymo etapas buvo apžvelgiamas per tvirtą įsipareigojimą techniniams amato pagrindams, nes jis savo mokiniams skatinė priimti litografiją ir aguodą kaip būtinią savo tapybos studijų palydoves.

Jo reputacija pedagogo 1897 metais atvedė į svarbų paskyrimą Karlse-Rūhen akademijoje. Iki 1899 metų jis pasiekė tapybos klasės vadovo pareigas, kurias atidžiai vykdė daugelį metų. Jis vadovavo savo mokiniams per nuolatos besikeičantį Voklandijos meno horizontus, kol 1923 metais klasė nebuvo panaikinta. Per šį ilgą vadovavimo laikotarpį jo įtampa išsipliavo ir už akademijos ribų, nes nuo 1904 iki 1919 metų jis taip pat mokė Malerinnenschule Karlsruhe.

Meninis stilius ir žanrai

Friedrich Fehr meno šeptas plaukiojo per kintančius XIX amžiaus pamento ir XX amžiaus pradžios epochos sūdines, randa savo prieglobštį istorizmo tradicijų kruoštyje. Jo ranka su tokia patia lengvumu naviguavo tarp realizmo ramybės ir dekoratyvinės Art Nouveau estetiškumo. Jis pasižymėjo ypatingu meilės jausmu intymiškumui, dažnai nukreipdamas savo žvilgsnį į vidinių erdvių tylą ir kasdienybės akimirkas vaizduojamose žanro scenose. Šiose kompozicijose atpažįstamas aiškus dėkingumas olandų meistrų kūrybai, nes jis siekė įamžinti subtilų šviesos žaismą bei kasdienio gyvenimo orumą namų aplinkos ramybėje.

Tačiau jo kūrybinė smalsumas neapsiribojo tik privatumo sferomis. Jis lengvai perėjė iš grandininius istorinės tapybos masto į stebėtojų orientuotas kraštoilės tapybos ir portretų pasaulius. Nepriklausomai nuo to, ar jis dokumentavo laužą natūralaus pasaulio linijas, ar specifikinį modelio charakterį, jo darbai visada išliko tvirtai įtvirtinti realybės pojūdyje. Net karbo tumuliavimo metu jo ištikimybė aplinkos vizualiai tiesiogai tiesiogiai padangė jis tapybti kareiviais fronto linijose, kas tapo drąkiu nu Lentėksliu nuo jo ankstesnių, ramių šeimyninio buitai studijų.

• Mädchen mit Clownspuppe
• Die Prozession
• Kameraden
• Tanzpause
• Bildnis einer jungen Frau mit Hut

Vėliavosios metai ir mirtis

Didysis karas galiausiai pasiekė net ir akademijos koridorius. 1915 metais Fehr nusitraukė nuo savo mokytojo pareigų, siekdamas pajusti fronto linijų realybę. Jis pasirinko kadrus piešti ten, užfiksuodamas akimirksnį ir neatsiejamą vyraukę žmonių gyvenimų epochos, kai pasaulis patyrė didžiulius sukrėtimus. Šis atsakomas poslinkis nuo struktūrizuoto akademinio gyvenimo leido jam susidurti su žmogiškąja būtį jos pačios gryriausios ir tiesiausičios formos.

Bėgant metams, mokymo darbas 1924 metais ustrijo, užėmęs ramią pensiją. Siekdami kitokio gyvenimo ritmo savo paskutiniems metams, jis kartu su šeima persikeldė į Pollingą. Būtent šiame aplinkoje, toli nuo triukšmingų jaunystės menų mokyklų, jis praleido savo likusį laiką. Friedrich Fehr mirė Voklinijoje, Pollinge, 1927 m. rugsėjo 29 d.