Džonas Frederikas Kensetas

Ankstyvoji gyvenimo etapa, šeima ir mokslas

Džonas Frederikas Kensetas gimė 1816 m. kovo 22 d. Konektikuto valstijoje esančiame Češyre. Jo ankstyvoji vaikystė buvo lemtingai priglaudžiama nuolatos, tikslaus ir kruopštaus savo tėvo, angliškos kilmės graviūristo Tomo Kenseto, darbo. Ji jau būdama 12 metų, vaiką jau galima buvo užimti tėvo graviūros studijoje, kur jis mokėsi linijos disciplinos bei itin atsargaus įrankių valdymo. Šis ankstyvas pasindulimas techninės reprodukcijos mechanizmais suteikė tvirtą techninio tikslumo pagrindą, kuris lydėjo jį dar ilgai po to, kai jis pasirinko tapybą.

Mokslo procesas tęsėsi po savo tėvo ir dėdės Alfredo Daggetto vadovavimu. Šie metai buvo skaičiuoti graviūros subtilybių meistriškumo įtvartinimui – pramonės, reikalaujančios kantryos, dėmesio detalėms ir stabilios rankos. Iki maždaug 1838 metų jis dirbo graviūristu Niujaveno rajone. Šis sunkus darbo laikotarpis buvo orientuotas į kontroliuotą vaizdų bei grafinių elementų beiškūrimą, kas buvo visiškai priešingai nei atmosferiniai kraštovaizdžiai, kuriuos jis vėliau tyrinėjo, tačiau graviūristo staliaus kruopštumas ir detalumas aiškiai atsispindi vėlesniame jo požiūryje į šviesą ir formą.

Meninis vystymas ir kelionės

1840 metais Džonas Frederikas Kensetas išvyko į Europą mokytis tapybos, tačiau šios kelionės nebuvo vieniška. Šiuo laikotarpiu jam bendriavo Asher Durand bei John William Casilear. Užsienyje jis susipažino su Benjamin Champney, su kuriu kartu leidžia laiką keliaudami po kontinentą. Šie metai, praleisti toli nuo namų, leido menininkui išugdyti savo žvalgą ir suvokimą, prieš grįžtant į United States 1847 metais.

Grįžęs į Ameriką, jis savo dėmės į dėmę nukreipė link įvairių kontinento kraštovaizdžių. Didniąją savo laiko dalį jis praleido keliaudamas per šiaurės rytų regioną, atentatyviai stebėdamas Naujosios Anglijos ir Niujorko žemės vastis. Jo kelionės vėliau nukreipė jį dar toliau į vakarus, link Kolorado Rūgų. Jis ieškojo šių unikalių vietų, siekdamas užfiksuoti tolumos šviesą ir žemės formų magiją.

• Mount Washington from the Valley of Conway (1851)
• Lake George (apie 1860 m.)
• Storm Western Colorado (1870 m.)

Technika ir luminizmo stilius

Džonas Frederikas Kensetas savo tapybos dabartį slowly nukreipė nuo sunkių ir dramatiškų kompozicijų, būdingų tradicinei Hadsono upės mokyklos stiliui. Vietoj to, jo vėlesni darbai evoliucionavo link rafinuoto luminizmo, pasižyminčio subtiliu šviesos ir šešėlių žaimu. Menininkas teikė pirmenybę ramybės pojūkiui, dažnai rinkdamasis ramią, paprastą geometriją apibrėžtą gamtos peizažą. Neieškodamas grandingų, plaukiuojančių topografijų, jis stebėjo tylius šviesos ir spalvų pokyčius, klydančius per kraštovaizdį. Šis nuosaigus apvalinimas leido jam sutelkti dėmesį į atmosferos pojūtį, kurį kuria bliedūs tonai ir šveldūs, natūralūs potepiai, sukliudėdami dvasinę ramybę.

Siektis pasiekti tą ypatingą šviesos kokybę reikalavo išskirtinės techninės meistriškumo. Kensetas savo drobėms teikė daugybę itin plonų, permatomų sluoksnių, vadinamų glazūrų. Šis itin kruopštus ir ilgas procesas leido šviesai prasisklenkti per dažų sluoksnius ir atsispirti nuo drobės paviršiaus, suteikdamas kūriniui vidinę šviesą, tarsi ji kiltų iš pačios scenos gelmės. Tokia technika buvo būtina, siekiant užfiksuoti tą subtilumą, kaip saulės spinduliai skrieja per lapų krūvas ar sklandžiai rieda ant stiklo skaidrumo vandens paviršiaus. Jo kūrybos esmė visada lieka subtiliuose, pamomentinėse apšvietimo akimirkose, kurios apibrėžia unikalaus amerikiečių kraštovaizdžio charakterį.

• Sunset on the Sea (1872)
• The Old Pine, Darien, Connecticut (1872)
• Trout Fisherman (1852)

Palikimas ir Institucinis Indėlis

Džonas Frederikas Kensetas savo įtaką sukūrė ne tik per ramių gamtos scenų vaizdavimą drobėje, bet ir per aktyvų dalyvavimą Amerikos meno pagrindų kūrime. Jis buvo glaudžiai įsipareigojęs institucinėms struktūroms, kurios palaikė šalies kultūros plėtrą, ir tapo vienu iš Metropoliteno meno muziejaus įkūrėjų, o 1870 metais tarnavo ten kaip tarybos narys. Jo atsidavimas kolegų bei meno bendruomenės interesams buvo itin akivaizdus per jo vadovavimą „Artists' Fund Society“ draugijai, kurioje jis dirbo prezidentu nuo 1865 iki 1870 metų. Be to, 1859 metais jis buvo paskirtas į JAV Kapitolius meno komisiją, dar vieną svarbią vaidmenį dalyvavdamas šalies meno gyvenime.

Profesionalios bendruomenės pripažinimas Kensetui buvo patvirtintas 1849 metais, kai jis buvo išrinktas Nacionalinės dizaino akademijos pilnatete nariu. Šis atpažinimas sutiko jį bū justamente tada, kai jo kūryba pradėjo evoliucionuoti: jis nuobliai atsisakė dramatiškų, pyktaujančių savo predecessorų kraštovaizdžių, ir vietoj jų pasiūlė subtilų, nuolmadų bei aiškų šviesos ir kompozicijos požiūrį. Tokia estetinė transformacija, pakeitusi pačią amerikiečių kraštovaizdžio suvokimo esmę, padėjo nustatyti naują kryptį būsimiesiems kraštovaizdžio tapybos meistrams.

• Mount Washington from the Valley of Conway (1851)
• Eatons Neck, Long Island (1872)
• Lake George (ca. 1860)

Kur galima pamatyti jo kūrybą šiandien

Džonas Frederikas Kensetas savo kūrybą paliko į didžiules kolekcijas, kur jos dažniausiai sulaukia dėmesio salose, skirtose amerikiečių peizažų tapybos vystymui. Didžiausią kūrybos pėdsnaką Niujorko Metropoliteno meno muziejuje paliko tai, kad čia saugoma didžiausia jo darbus koncentracija – trylika pavyzdžių, kurie kviečia pasiklysti po nuolatinėmis galerijomis, kur galima atrasti jo subtilią šviesos žaimy ir vandenyno bei kranto peizažų studijas. Kiti svarbūs šedevrai saugomi Madride, Thyssen-Bornemisza muziejuje, bei Detroito meno institūte, kuriuose kiekviename iš šių muziejų saugomi po du tapybos darbus.

JAV teritorijoje kūrybos echos išlieka iki Atlanto krantų, nes jo darbai taip pat yra High Museum of Art kolekcijoje Atlantoje, kur saugomi du jo kūriniai. Be to, San Francisko Grožio meno muziejaus kolekcijoje taip pat galima atrasti vieną jo tapybos pavyzdį. Šios vietos suteikia unikalią galimybę artimai susipažinti su to, kaip menininkas meistriškai perteikė subtilius atmosferos pokyčius bei amerikiečių gamtos laužą ir ramybę. Jo kūrybos temaipai apima tokius įspūdingus vaizdus kaip:

• Jeroimo ežeras
• Upėtakio žvejys
• Saulėgrįždis jūroje
• Senasis klyvis, Darienas, Konektikutas
• Eatons Neck, Long Island