Julis Aimė Lavirot

Jules Aimé Lavirotte: Parisienos Fantazijų Architektas

Jules Aimé Lavirotte (1864 m. kovo 25 d. Lyon, Francija – 1929 m. kovo 1 d. Paris) buvo prancūzų architektas, tapęs viena ryškiausių Art Nouveau stiliaus figūra. Gimęs šeimoje, gausiai įsipindulėjusio meninais – jo tėvas buvo skulptorius – Lavirotte ankstyvoji gyvenimo dalis jam įsidiegė gilus meistriškumo ir vaizdingo dizaino vertinimą. Studijas jis metė Lyon ውስጥ École des Beaux-Arts po Antoine Georges Louvier vadovavimu, tobulindamas savo įgūdžius prieš persikeliant į Paryžium, kur tęsė mokslą su Paul Blondel, vis dar giliau pasinerdamas į to laikotarpio stiliaus sūkurį. Šis formavimo laikotarpis užtvirtino Lavirotte siekį stiprinti menines ribas ir tyrinėti naujas išraiškos galimybes.

• Pradinė karjera ir įtodiniai veiksmai: Lavirotte architektūrinė vizija buvo giliai suformuota sparčiai augančio Art Nouveau judėjimo, kuris skatino organines formas, liečiamas linijas ir prabangų ornamentaciją – tai buvo reakcija prieš neoklasicizmo griežtą formalizmą. Blondel mokslai jam įrodė tikėjimą, kad architektūra turi būti daugiau nei tik struktūrinė būtinybė; ji turi siekti grožio ir suėdinti emocijas.
• Bendradarbiavimas su Alexandre Bigot: Lavirotte partnerystė su keramikos gamintoju Alexandre Bigot tapo esmine jo meninės sėkmės dalimi. Inobatyvios Bigot technikos, naudojamos gaminti glazūruotas terakotos plytelės, revoliucinė pavieškinė fasadų dekoraciją, leisdamos Lavirotte įgyvendinti kvapūnačius vizijas apie skulptūrinę pavierzchnę, papuoštą ryškiomis spalvomis ir sudėtingais ornamentais. Šis bendradarbiavimas yra puikus Art Nouveau savybės – interdisciplinariškumo – pavyzdys.

Ikoniški Lavirotte Paryžiaus pastatai

Lavirotte architektūrinis palikimas pirmiausia remiasi jo transformatyviu indėliu į Paryžiaus miesto peizažą Belle Époque laikotarpiu. Jis išgarsėjo kurdamas pastatus, kurie neigia konvencijas, teikdami prioritet meninei išraiškai prieš grynai funkcinį svarbumą. Trys Lavirotte pastatai buvo apdovijami prizątais Paryžiaus fasadų konkurse, kuris kiekvienus metus skyrė prizus keliems geriausiems pastatams: Lavirotte pastatas (1au 1901 m.) Rapp alėjo 29 numerijoje, garsėjantis savo ekstravagantišku skulptūrinim nuemonimu; Keramikos viešbutis (1904 m.), Wagram alėjos 34 numerį, kuriame taip pat buvo Bigot sukurta keraminė dekoracija; bei pastatas Messine alėjo 23 numerį 8-oje distrikte (1906–1907 m.). Šie konstruktai išlieka neįtikėtinos Art Nouveau didybės ir inovacijų simboliais.

• Lavirotte pastatas: Šis šedevras demonstruoja Lavirotte meistriškumą skulptūrinėse detalėse ir glazūruotose keraminėse plytelėse. Portalas vaizduoja fantastinę sceną su mitologinėmis figūromis – tai liudija apie Lavirotte susižavėjimą simbolizmu ir pasakojimo menais.
• Keramikos viešbutis: Įsikyręs Wagram alėjoje, šis viešbutis parodo novatorišką Bigot keraminės plytelės naudojimą, paversdamas fasadą spalvų ir tekstūros kaleidoskopu.
• Messine alėjos 23 numeras: paskutinis didysis Lavirotte projektas demonstruoja jo išrafinuotą estetinį suvokimą ir kruopštumą – tai harmon nyingas skulptūrinio ornamento ir elegantiškų proporcijų derinys.

Apdovanojimai ir pripažinimas

Lavirotte siekis į meninę aukštę buvo oficialiai pripažintas Paryžiaus miesto, kuris jam paskyrė trys prestižinius prizus už originaliausius fasadus: Lavirotte pastatas (1901 m.), Keramikos viešbutis (1904 m.) ir pastatas Messine alėjo 23 numerį (1907 m.). Šie apdovanojimai pabrėžė miesto vertinimą už inovatyvius architektūros sprendimus, kurie pakėlė urbanistinį kraštovaizdį į naują lygį. Šaltinis: Wikipedia

Lavirotte įtaka ir palikimas

Jules Aimé Lavirotte įtaka išsivijo daug toli už jo paties gyvenimo ribų, formuojant Art Nouveau architektūros kryptį ir įkvepiant būsimas dizainerių kartas. Jo drąsūs eksperimentai su skulptūrinėmis dekoracijomis ir glazūruotomis keraminėmis plytelėmis nustatė naujus fasadų dekoravimo standartus – techniką, kuri tapo šio stiliaus sinonimu. Lavirotte pastatai tarnavo kaip Art Nouveau pagrindinių tenetsų vizualiniai įtvirtinimai: organinės formos, atspindinčios gamtą, liekamos linijos, perteikiančios judėjimą, ir rankų darbo detalės, švenčiančios meistriškumą. Jis išlieka švęstina figūra architektūros istorijoje, reprezentuojantis meninės ambicijos viršūnę Belle Élius laikotarpiu.

• Art Nouveau estetikos apibrėžimas: Lavirotte pastatai sutvirtino Art Nouveau vizualinį kalbą – pasižymintį kilpų linijomis, žiedų motyvais ir tarytinėmis keraminėmis pavirstenėmis – taip įtvirtindami jį kaip vieną atpažįmostiausių 20-ojo amžiaus pradžios architektūros stilių.
• Įkvėpimas būsimiesiems architektams: Lavirotte drąsus požiūris į projektavimą paskatino architektus teikti prioritetą meninei išraiškai kartu su struktūrine funkcijomybe, puoselėjant inovacijų dvasią, kuri ir šiandien rezonuoja šiuolaikinėje architektūroje.

Daugiau informacijos

Jules Lavirotte - Biografija
Jules Aimé Lavirotte
LAVIROTTE, Jules Aimé - Find a Grave Memorial