Matthÿs Gerber

Paul Jackson Pollock: Revoliucionierius spalvom

Jackson Pollock, gimęs 1912 m. sausio 28 d. Cody, Vajomingos valstijoje, buvo daugiau nei tik amerikietis paveislys; jis tapo sisminiu lūžiu meno pasaulyje. Jo gyvenimas, palikęs pėdsakus tiek kūrybinės genialybės, tiek asmeninių kovų, pasiekė kulminaciją revoliucione tapusiame tapybos požiūryje, kuris iki šiam laikui sužavė ir iššūkįtedavo žiūrovus. Nuo skromžių pradžių plačiuose Vakarų čia vastuose iki gyvybingų Niujorko studijų – Pollock kelionė įkūnija inovacijų dvasią ir neustruktūoriaus siekį per kūrybinę išraišką.

Anchančias Pollock gyvenimą lemė nomadinis egzistencijos būdas – dažnai keliaudamas su šeima per Kaliforniją, Arizoną, galiausiai įsikuręs Los Angelose. Studijuodamas Manual Arts vidurinėje mokykloje jis buvo iš expulsotas dėl sutrikdančio elgesio, patirtis, kuri, tikėtina, paskatino jo sukilėjąją dvasią. Jo oficialus meninis mokymasis prasidėjo Niujorko Art Students League, kur jis studijavo po Thomas Hart Benton, regioninistu paveisliu, kurio įtarmis, nors ir trumpa, Pollock įsidiegė ritmą ir dinamikos pojūtį. Šis laikotarpis jį taip pat suprusino su augančiu surrealizmo judėjimu ir radikaliomis idėjomis, cirkuliuojančiomis meno pasaulyje.

• Ankinčios įtakos: Skirtingi Amerikos Vakarų peizažai, dinamiškas Bentonų teptuko traukimas ir eksperimentinės Meksikos muralistų, tokių kaip David Alfaro Siqueiros, technikos kruopščiai paveikė jo formuojantįsi stilių.
• WPA metai: Pollock darbai 1930-aisiais bendraujant su Federaliniu meno projektu suteikė jam vertingos patirties ir prieigos prie platesnės auditorijos, nors jis dažnai jautės įstrigęs dėl šio projekto ribojimų.

„Lašų“ tapybos atsiradimas

Svarbiausias Pollock pris贡献as meno istorijai įvyko 1947 m., žymėdamas dramatišką atokvėpią nuo tradicinių tapybos technikų. Jis pradėjo eksperimentuoti lieju ir lašinant skystą emalį ant didelių plokščiai ištiestų audinių savo studijos grinduose – erdvėje, kurią jis dalijosi su savo žmona Lee Krasner Long Islando Springs regione. Šis procesas, kritikų pavadinamas „lašų“ arba „veiksmo“ tapyba, buvo revoliciškas, nes atsisakė easelio ir teptuko kaip pagrindinių įrankių, priimdamas atsitiktinumą, gravitaciją ir fizinį paveiklio ryšį su medžiagomis.

„Aš nesibaiminu daryti pakeitimų, naikinti vaizdą ir t.t., nes tapybos turi savo gyvenimą,“ – garsiai pareiškė Pollock. Ši filosofija pabrėžė jo įsitikinimą, kad paveikslas turėtų atsirasti organiškai iš paties kūrimo proceso. Jo technika apėmė vientisintį emalio dažų naudojimą, dažnai sumaišytą su sintetine rezina, ir jų pritaikymą įvairiais metodais – liejimu, lašinimu, svyravimu ir net naudojant špritsintus prietaisus – taip sukuriant sudėtingas spalvų ir tekstūros tinklus visame drobės paviršiuje. Rezultatuoti darbai, tokie kaip *Number 1, 1948* (dažnai vadinamas „Lavender Mist“), buvo nepanašūs į bet ką, kas buvo matyta anksčiau, iššūk덤 tradicines vaizdinimo ir kompozicijos sąvokas.

• Pagrindinės technikos: Pollock naudojo įvairius įrankius – lazelius, teptukus, šluostes ir net savo kūną – manipuliuodamas dažais.
• Visapusiška kompozicija: Jo paveikslai paprastai pasižymėjo „visapusiška“ kompozicija, reiškia, kad nė vienas atskiras akcentas nedominavo drobės; vietoj to visas paviršius buvo traktuojamas kaip vieninga spalvų ir tekstūros lauk。

Abstraktusis ekspresionizmas ir pripažinimas

Pollock revoliuciniai darbai greitai sulaukė pripažinimo augančiame Abstraktiojo ekspresionizmo judėjime, kurio Niujorkas pasirodė vėliau 1940-aisiais. Kartu su tokiais menininkais kaip Mark Rothko ir Willem de Kooning, Pollock plečia meninės išraiškos ribas, tyrinėdamas emocijų, sąmonės ir nesąmonės temas.

Nors iš pradžių susidūrė su įtariamuoju ir kritika – kai kurie kritikai jo darbus vadino atsitiktiniais ir chaotiškais – Pollock įtarmis nuolat augo visą 1950-ąjį dešimtmetį. Moderniojo meno muziejus (MoMA) grąžino lemiamą vaidmenį skatindamas jo kūrybą, eksponuodamas jo paveikslus 1948 ir 1956 m. bei įglaistydamas keletą pagrindinių šedevrų savo kolekcijoje. Peggy Guggenheim, žinoma meno prekybininkė ir kolekcionierė, taip pat atpažino Pollock talento geniškumą ir padėjo skatinti jo karjerą.

• Kritika: Ankstyvieji kritikai dažnai matė Pollock darbus kaip nepilnus formos ar teminio turinio.
• MoMA palaikymas: MoMA parodomos buvo itin svarbios Pollock reputacijos kūrimui ir jo vietai meno pasaulyje tvirtinimui.

Palikimas ir ilgalaikė įtaka

Jackson Pollock tragiškai žuvo 1956 m. rugpjūčio 11 d. automobilių avarijoje – tai buvo įvykis, nustabdęs šimtinę puikios karjeros 44 metų amžiuje. Tačiau jo palikimas išlieka kaip vieno įtakingomiausių XX amžiaus menininkų. Jo inovatyvios technikos ir radikali tapybos prieiga ir toliau įkvepia pokyčių kartas, o jo kūryba išlieka galinga meno laisvės ir eksperimentavimo simbolis.

Pollock įtaka išsiekia tapybos sferą; jis fundamentaliai pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas gali būti menas – kaip dinamiškas kūrimo procesas, o ne statinis realybės vaizdinys. Jo paveikslai nėra tik objektai, kurie turi būti žiūrimi, tai įtraukianti patirtis, kviečianti žiūrovus susidurti su savo emocijomis ir suvokimu. Pollock fondas toliau saugo ir skatina jo kūrybą, užtikrindamas, kad šio revoliucinio menininko vizija išliktų prieinama visiems.

• Jackson Pollock svetainė: https://www.jackson-pollock.org/