Uppark istorija ir kilmė
Uppark atsirado 1690 metais kaip XVII amžiaus residencija, įsėlusia Anglijos Vakarų Sussexas rajono South Downs kalnų viršūnėse. Namas buvo sukurtas dvilypiam Lordui Grey'ui, kuriam reikėjo sudėtingos vandens pompos sistemos, kad vandenis pakliūdėtų į aukštumą ir užtektų vandens namui, įsitraukusiam atop kalno. Ši raudonų plytų konstrukcija, suprojektuota olandų stiliumi, šimtus metų išlieka neatsiejama South Harting kraštovaizdžio dalimi.
1747 metais valda pasikeitė: Siras Matthew Fetherstonhaugh ir jo žmona Sarah Lethieullier įsigijo namą bei aplinkinius žemes. Jų gyvenimas buvo kupinamas ilgų kelionių per Prancūziją, Italiją ir Austriją, kurios suteikė galimybes kolekcionuoti įvairius antikvarinius daiktus šiems rezidencijoms. Vėliau, 1780 metais, namas tapo stulbinančio socialinio skandalo vieta, kai Siras Henry Fetherstonhaugh Emma Hamilton priimė kaip savo lovos šeimietę, suteikdamas jai nedidelį namelį savo posiadiniuose.
Nekas išliko tęstamas per įvairius palikimo gavėjus, įskaitant Bullock šeimą, kol 1954 metais turtas nepasiekė National Trust rankų. 1887–1888 metų žiemos metu namas tapo poilsio ir sveikatos atgavimo vieta H. G. Wells'ui. Šiandien šis būstas išlieka National Trust turtu, saugantis socialines hierarchijas ir šeimynines istorijas, kurios formavo jo ilgo gyvavimo epochas.
Architektūra ir pastato ybedės
Šis I kategorijos pamadai turintis pastatas yra raudonų plytų namas, suprojektuotas olandų stiliumi. Manoma, kad jį kūrė William Talmanas. Pastatas dominuoja atop South Downs kalnų, vietovėje, kurioje reikėjo išradingo būdo vandeniui pakelti į didelius aukštumus, kad užtikrintų patogumą gyventojams. Interjūrą puoselia auksinė ir balta salė, kurios sienas puošia žalvario spalvos ir nioja lapų brokato užskliaustos, snieguojantys po gipsiniu lubų dekoru. Ant grindų, viršuje, tyliai stovi teleskopas, primenantis senosios eros tyrimus.
Namių žemės ir eksterjerią formavo Humphry Reptonas, kuriam buvo užduota suprojektuoti stulpelių portikos, pridinę ir landšaftinį sodą. Šie elementai harmoningai įtveria namą į aplinkinę gamtą. XIX amžiaus metu posiadiniai išsiplėto: pridėti atskiri stabsniai ir virtuvės pastatai, su rezidencija susijungiantys sloniais tuneliais, skirtais tik namų valdymo darbuotojams.
Meno ir dekoratyvinės kolekcijos
Interjūras atspindi Siras Matthew Fetherstonhaugh palikimą, kurio XVIII a. vidurio įsigijimai suformavo kambarių charakterį. Namuose saugomas XVIII a. lėlių namelis siūlo miniatūrišką to laiko vaizdą, su itin smulkiu žaras įrankiais savo mažose žara.
Biblioteka saugo Platono, Voltaire'o ir Thomaso Paine'o kūrinius, kuriais užimstami tylūs kolekcijos kambariai. Salėje auksinės ir baltos sienos bei žalvario spalvos brokato užskliaustos sukuria idealų foną meno šedevrų pristatymui. Kambariuose esantios žaras skliautės puošiamos įtaisytu Sienos marmuru, kuriame peržvelgiama legenda apie Romulus ir Remus.
Kolekcija apima sporto tematos paveikslus ir sidabro apdengtus trofejus, atspindinčius šeimijos narių interesus. Šie daiktai saugomi savo originalioje aplinkoje, išlaikydami autentišką namų atmosferą. Šių artefaktų kartu su lėlių namelio mikroskopiniais meno šedevrais sukuriamos tęstinumos pojūčio. Kiekvienas daiktas, nuo didelių plūtainių iki nedidžiausios sidabrinės detalės, yra neatsiejamas nuo šio posiadinio istorijos.
